KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

Edita Šimkutė

YONI KIAUŠINIO QIGONG TERAPIJOS POVEIKIS PIRMINĖS DISMENORĖJOS SIMPTOMAMS

Papildomos ir alternatyvios medicinos studijų programos magistro baigiamasis darbas

Klaipėda, 2022

SANTRAUKA

Šimkutė, E. Yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio) qigong terapijos poveikis pirminės dismenorėjos simptomams. Papildomos ir alternatyviosios medicinos magistro studijų programos baigiamasis darbas. Darbo vadovė doc. dr. L. Žalienė, Klaipėdos universitetas: Klaipėda, 2022. – 57 p.

Temos aktualumas. Pirminė dismenorėja (menstruaciniai skausmai) pasireiškia apie 67-90 proc. moterų, o tai ženkliai mažina gyvenimo kokybę. Dėl skausmą malšinančių vaistų šalutinio poveikio vis dažniau pirminės dismenorėjos simptomams mažinti rekomenduojami fiziniai pratimai ir joga. Atlikta tik keletas užsienio autorių tyrimų apie jogos ir qigong praktikų poveikį pirminei dismenorėjai, reikalingi išsamesni konkrečių pratimų tyrimai.

Tyrimo tikslas - įvertinti yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio) qigong terapijos poveikį pirminės dismenorėjos simptomams.

Tyrimo uždaviniai:

• Įvertinti tiriamųjų pirminės dismenorėjos skausmo stiprumo, trukmės, skausmą malšinančių vaistų vartojimo pokyčius prieš ir po yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio)  qigong terapijos.
• Įvertinti atrinktų tiriamųjų gyvenimo kokybę prieš ir po yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio) qigong terapijos.
• Įvertinti papildomų rodiklių (šlapimo nelaikymas, libido, PMS) pokyčius prieš ir po yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio) qigong terapijos.

Tyrimo metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 88 vaisingo amžiaus moterys patiriančios pirminės dismenorėjos simptomus. Tiriamosioms 2 mėnesius 3k./sav. po 40-45 min. online būdu buvo vedami yoni kiaušinio qigong terapijos užsiėmimai. Prieš ir po tyrimo dalyvės užpildė klausimyną, sudarytą iš VAS ir WaLLIDD skausmo skalių, SF-36 gyvenimo kokybės klausimyno ir kitų su reprodukcine sritimi susijusių klausimų.

Tyrimo rezultatai. Statistiškai reikšmingi pokyčiai taikant yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio) qigong terapiją užfiksuoti šiose srityse: sumažėjo kraujavimo trukmė, sumažėjo menstruacijų gausumas, sumažėjo vaistų nuo menstruacijų skausmo vartojimas, intensyvų menstruacijų skausmą pakeitė toleruotinas skausmas (sumažėjo menstruacijų skausmas), pagerėjo gyvenimo kokybė per menstruacijas visuose aspektuose, tiriamosiosios rečiau susidūrė su šlapimo nelaikymu, virš 35m. grupėje padidėjo seksualinis aktyvumas, dalyvavusioms 80-100 proc. užsiėmimuose ženkliau pakilo libido ir sumažėjo PMS.

Išvada. Yoni kiaušinio qigong (nefrito kiaušinio) terapija veiksmingai mažina pirminės dismenorėjos simptomus ir gerina gyvenimo kokybę.

Raktažodžiai: pirminė dismenorėja, skausmas, qigong, papildomoji ir alternatyvioji medicina.

SUMMARY

Šimkutė, E. Effect of Yoni Egg (Jade Egg) Qigong Therapy on Primary Dysmenorrhea Symptoms.Master's Thesis in Holistic Medicine and Rehabilitation Complementary and Alternative Medicine Study program. Supervisor: doc. dr. L. Žalienė, Klaipėda University: Klaipėda, 2022. – 57 p.

The prevalence of Primary Dysmenorrhea (Menstrual Cramps) ranges from 67 to 90% of women and it lowers Quality of Life. Physical exercises and Yoga are highly recommended during Primary Dysmenorrhea, because analgetics has side effects. There are only few studies about Effect of Yoga and Qigong practices on Primary Dysmenorrhea, further researches are needed.

Research aim: to evaluate the Effect of Yoni Egg Qigong Therapy on Primary Dysmenorrhea Symptoms.

Research objectives:

• To evaluate the Primary Dysmenorrhea pain level, period of pain, usage of analgetics before Yoni Egg Qigong Therapy and after;
• To evaluate the Quality of Life of the participants before Yoni Egg Qigong Therapy and after;
• To evaluate other signs (Urinary Incontinence, Libido, PMS) before Yoni Egg Qigong Therapy and after.

Research methods. A total of88 women ofreproductional age participated in the study – all with Primary Dysmenorrhea Symptoms. Participants attended online Yoni Egg Qigong Therapy Class three times a week (40-45min) for 2 months. Menstrual pain (VAS, WaLLIDD pain scales) and Quality of Life (SF-36 ) were evaluated at baseline and at the end of the study period.

Results. After Yoni Egg Qigong Therapy statistically significant differences showed: shorter menstrual period, light menstrual flow, reduction of analgethics to relief the pain, the pain changed from severe to mild, the Quality of Life was improved, urinary incontinence lowered, in group after 35 years sexual activity was improved, women, that attended 80-100% of Therapy improved their Libido higher and lowered PMS more.

Conclusions: Yoni Egg Qigong Therapy lowers Primary Dysmenorrhea Symptoms and improves Quality of Life.

Keywords: Primary Dysmenorrhea, Pain, Qigong, Complementary and Alternative Medicine

PAVEIKSLŲ SARAŠAS

1 pav. Sritys, kuriose ištirtas teigiamas qigong praktikų poveikis..... 16

2 pav. Sritys, kurias veikia qigong praktikos..................................... 17

3 pav. Dalyvių įtraukimas į tyrimą..................................................... 22

4 pav. VAS skausmo skalė................................................................. 24

5 pav. WaLIDD skalė......................................................................... 25

6 pav. Yoni kiaušinis ir qigong meditacijos akimirkos....................... 27

7 pav. Yoni kiaušinio qigong terapijos užsiėmimo eiga..................... 28

8 pav. Moterų aktyvumas užsiėmimuose........................................... 31

9 pav. Moterų menstruacijų gausumas prieš ir po tyrimo.................. 32

10 pav. Moterų vaistų vartojimas skausmui slopinti menstruacijų metu prieš ir po tyrimo................................................................................ 33

11 pav. Vaistų skausmo slopinimui vartojimo kiekis per paskutines menstruacijas, atsižvelgiant į moterų dalyvavimo aktyvumą užsiėmimuose..................................................................................... 34

12 pav. Moterų dismenorėjos simptomų raiška pagal WaLLID skausmo skalę prieš ir po tyrimo........................................................ 35

13 pav. Moterų gyvenimo kokybė prieš ir po tyrimo......................... 37

14 pav. Moterų šlapimo nelaikymo problemos raiška prieš ir po tyrimo................................................................................................. 39

15 pav. Moterų seksualinis aktyvumas prieš ir po tyrimo.................. 40

16 pav. Moterų seksualinis aktyvumas pagal amžiaus grupes prieš ir po tyrimo............................................................................................ 41

17 pav. Moterų libido pokyčiai, atsižvelgiant į dalyvavimo aktyvumą užsiėmimuose..................................................................................... 42

18 pav. Moterų priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomų pokyčiai, atsižvelgiant į dalyvavimo aktyvumą užsiėmimuose......... 43

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Tiriamųjų moterų bendra charakteristika............................ 30

2 lentelė. Moterų menstruacijų kraujavimo dienų trukmė prieš ir po tyrimo................................................................................................. 31

3 lentelė. Moterų menstruacijų gausumas prieš ir po tyrimo............. 32

4 lentelė. Moterų vaistų vartojimas skausmui slopinti menstruacijų metu prieš ir po tyrimo....................................................................... 33

5 lentelė. Moterų patiriamas skausmas menstruacijų metu pagal VAS skalę prieš ir po tyrimo....................................................................... 34

6 lentelė. Moterų dismenorėjos simptomų raiška pagal WaLLID skausmo skalę prieš ir po tyrimo........................................................ 36

7 lentelė. Moterų gyvenimo kokybė prieš ir po tyrimo...................... 38

8 lentelė. Moterų šlapimo nelaikymo problemos raiška prieš ir po tyrimo................................................................................................. 39

9 lentelė. Moterų seksualinis aktyvumas prieš ir po tyrimo............... 40

TURINYS

ĮVADAS. 7

I. PIRMINĖ DISMENORĖJA IR QIGONG TERAPIJA.. 9

1.1. Pirminė dismenorėja. 9

1.1.1. Dismenorėja ir jos patogenezė. 9

1.1.2. Dismenorėjos epidemiologija. 10

1.1.3. Alternatyvios dismenorėjos gydymo gairės. 11

1.2. Qigong mokslinis pagrindimas. 13

1.2.1. Qigong sąvoka. 13

1.2.2. Qigong praktikos poveikis žmogaus sveikatos atstatymui 15

1.2.3. Jogos tyrimai susiję su dismenorėja, PMS ir hormonais. 19

II. EMPIRINĖ DALIS. 22

2.1. Tyrimo metodika. 22

2.1.1. Tyrimo imties charakteristikos. 22

2.1.2. Tyrimo organizavimas. 23

2.1.3. Tyrimo metodai ir instrumentai 23

2.1.4. Tyrimo eiga. 26

2.1.5. Tyrimo etika. 28

2.2. Tyrimo rezultatai 30

2.2.1. Bendra tiriamųjų charakteristika. 30

2.2.2. Moterų pirminės dismenorėjos skausmo stiprumumo ir trukmės pokyčiai prieš ir po tyrimo. 31

2.2.3. Tiriamųjų gyvenimo kokybė prieš ir po tyrimo. 36

2.2.4. PMS, libido ir šlapimo nelaikymo pokyčiai prieš ir po tyrimo 38

2.3. Tyrimo rezultatų aptarimas. 43

IŠVADOS. 46

REKOMENDACIJOS. 47

LITERATŪRA.. 48

PRIEDAI 58

ĮVADAS

Temos aktualumas ir naujumas. Pirminė dismenorėja, arba menstruaciniai skausmai, yra vienas iš vyraujančių ginekologinių sutrikimų, kuris veikia 67-90 proc. moterų (Ju, Jones ir Mishra, 2014), Lietuvoje pirminės dismenorėjos paplitimas apie 85 proc. (Vilčinskaitė, 2018; Šilgalienė, 2015). Skausmas yra svarbus gyvenimo kokybės mažinimo veiksnys. Moterys, patiriančios pirminę dismenorėją, praneša apie ženkliai mažesnę gyvenimo kokybę (Iacovides, Avidon ir Baker, 2015). Gyvenimo kokybės mažėjimas susijęs su fiziniu skausmu, psichologiniu ir emociniu stresu, aktyvumo socialiniame gyvenime sumažėjimu, konfliktais šeimoje, profesinėmis atsakomybėmis (Hailemeskel, Demissie ir Assefa, 2016). McGovern, C. E. ir Cheung, C. (2018) atkreipia dėmesį, kad pirminė dismenorėja yra dažnai sutinkamas sutrikimas, kuris mažina gyvenimo kokybę daugeliui moterų, skausmas paraleliai veikia su socialiniu ir psichologiniu stresu. Joga ar qigong praktikos gali sumažinti skausmą ir simpatinės nervų sistemos atsaką tuo pagerindamos gyvenimo kokybę, tačiau stokojama tyrimų apie šių praktikų poveikį pirminės dismenorėjosm simptomams.

Problema. Iki šiol Lietuvoje tirtas dismenorėjos paplitimas, tačiau fizinių pratimų, jogos, qigong terapijos poveikis pirminei dismenorėjai buvo tiriamas tik užsienyje. Reikalingi išsamesni konkrečių pratimų tyrimai. Yoni kiaušinio qigong terapija užienyje buvo tiriama tik iš psichologinių ir seksualinių pokyčių perspektyvos (Desilets, 2018).

Tyrimo objektas – yoni kiaušinio qigong terapijos poveikis pirminės dismenorėjos simptomams.

Tyrimo tikslas – įvertinti yoni kiaušinio qigong terapijos poveikį pirminės dismenorėjos simptomams.

Hipotezė: yoni kiaušinio qigong terapijos taikymas mažina pirminės dismenorėjos simptomus ir gerina gyvenimo kokybę.

Tyrimo uždaviniai:

• Įvertinti tiriamųjų pirminės dismenorėjos skausmo stiprumo, trukmės, skausmą malšinančių vaistų vartojimo pokyčius prieš ir po yoni kiaušinio qigong terapijos.
• Įvertinti atrinktų tiriamųjų gyvenimo kokybę prieš ir po yoni kiaušinio qigong terapijos.
• Įvertinti papildomų rodiklių (šlapimo nelaikymas, libido, PMS) pokyčius prieš ir po yoni kiaušinio qigong terapijos.

Tyrimo metodologija ir metodika. Darbe taikomi šie tyrimo metodai:

• Mokslinės literatūros analizė;
• Eksperimentas ir anketinė apklausa;
• Statistinė duomenų analizė (naudojant SPSS).

Praktinis rezultatų reikšmingumas – tyrimo rezultatai atskleidžia, ar yoni kiaušinio qigong terapijos taikymas turi įtakos pirminės dismenorėjos simptomams ir gyvenimo kokybei.

Pranešimas mokslinėje konferencijoje. Tyrimo rezutatai buvo pristatyti pranešime "Yoni kiaušinio qigong terapijos poveikis skausmingoms mentruacijoms" mokslinėje konferencijoje "Holistinė medicina sveikam gyvenimui" (pažymėjimas nr. SvMF-KS-75-503, patvirtintas prof. Dr. S. Raugelės, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekano).

PIRMINĖ DISMENORĖJA IR QIGONG TERAPIJA

1.1. Pirminė dismenorėja

1.1.1. Dismenorėja ir jos patogenezė

Daugelis moterų bent kartą gyvenime yra patyrusios menstruacijų skausmus, tačiau kai kurias skausmas lydi per kiekvieną menstruacijų ciklą ir apsunkina kasdienius darbus, neigiamai veikia emocinę būseną.

Dismenorėja – tai chroniškas cikliškas skausmas dubenyje, kuris susijęs su menstruacijomis, o taip pat gali būti siejamas su pykinimu, viduriavimu, galvos skausmu, nugaros skausmu ir svaigimu (Ortiz ir kt., 2015; Tu, Niddam ir Hsien, 2013). Terminas "dismenorėja" kilęs iš graikų "dys" (sudėtingas), "mens" (mėnuo) ir "rhoia" (tekėjimas), tiesiogiai reiškiantis sudėtingą menstruacijų tekėjimą (Leal, 2015). Šis terminas vartojamas siekiant apibūdinti skausmingas menstruacijas.

Dismenorėja skirstoma į pirminę ir antrinę (Nagy ir Khan, 2021). Dažniausiai pasitaiko pirminė dismenorėja, kuri apibūdinama kaip menstruacijų skausmas žemutinėje pilvo dalyje prieš ir per menstruacijas, kai nefiksuojama dubens patologija. Pirminė dismenorėja prasideda 1-2 metai po pirmųjų menstruacijų ir tęsiasi iki 40 metų amžiaus, net ir per menopauzę. Dismenorėja yra sveikatos sutrikimas, kuris ženkliai sutrikdo sveikatą ir socialinį gyvenimą, taip pat sąlygoja ekonominius nuostolius dėl nedarbingumo (Carroquino-Garcia et al., 2019). Pirminė dismenorėja pasireiškia 90 proc. skausmo atvejų ir yra susijusi su fiziologiniais pokyčiais menstruacijų ciklo metu. Antrinė dismenorėja siejama su patologija ar liga (pvz., endometriozė, dubens uždegimas, cistos, miomos) (Allen ir Lam, 2012; Nagy ir Khan, 2021).

Pirminė dismenorėja pasireiškia prieš arba per menstruacijas ir yra apibūdinama kaip aštrus, spazmuojantis, varginantis skausmas, kuris jaučiamas žemutinėje pilvo dalyje, nugaroje, šlaunyse dažnai trunkantis nuo kelių valandų iki kelių dienų. Kitaip nei antrinė dismenorėja, jis nėra siejamas su kokia nors patologija (Dawood, 2006). Latthe, Champaneria ir Khan (2011) pirminę dismenorėją apibūdina kaip skausmingus cikliškus spazmus vykstančius kartu su menstruacijomis nesant jokios patalogijos. Pirminės dismenorėjos simptomai paprastai pasireiškia prieš kraujavimą arba kartu su juo ir tęsiasi 48-72 val. (Dawood, 2006; Tu, Niddam ir Hsien, 2013).

Iacovides ir kt. (2015) teigia, jog kas mėnesį patiriamos skausmingos menstruacijos gali sukelti centrinę sensitizaciją, todėl pirminę dismenorėją patiriančios moterys į skausmą reaguoja jautriau. Jievaltienė (2006) teigia, kad pirminė dismenorėja dažnesnė nutukusioms (75 proc.), rūkančioms (50 proc.), stresą patiriančioms moterims (50 proc.), skausmingoms menstruacijoms turi įtakos paveldimumas, mažas fizinis aktyvumas, ankstyva menarche, griežtos dietos. Krutulytė ir Varaneckienė (2020) teigia, jog pirminės dismenorėjos skausmas susijęs su nerimu, depresija, taip pat veikiama miego kokybė, darbingumas ir fizinis aktyvumas.

Chantler (2009) tyrė 12 merginų su pirmine dismenorėja ir tiek pat sudarė kontrolinę grupę. Moterys segėjo aktyvumo sekiklį (aktigrafijos metodas) ant klubo 3 dienas per menstruacijas ir 3 dienas nesant jų. Tyrimas atskleidė, jog pirminės dismenorėjos grupės fizinis aktyvumas menstruacijų metu sumažėjo 40 proc., o kontrolinės grupės išliko toks pat.

Quick, Mohammad-Alizadeh-Charandabi ir Mirghafourvand (2019) nustatė, kad pirminė dismenorėja, tiek lydima PMS (52 tyrimo dalyvės), tiek be PMS (64 tiriamosios), reikšmingai paveikia gyvenimo kokybę menstruacijų savaitės metu.

Pirminė dismenorėja tiesiogiai veikia moterų fizinį aktyvumą, emocijas ir darbingumą, todėl ypač aktualu išnagrinėti šio sutrikimo epidemiologiją ir alternatyvius gydymo metodus.

1.1.2. Dismenorėjos epidemiologija

Duomenys apie pirminės dismenorėjos paplitimą skiriasi priklausomai nuo tiriamos šalies, imties, tyrimo dalyvių amžiaus ir net tyrimo metų.

Allen ir Lam (2012) teigia, kad remiantis skirtingų šalių duomenimis dismenorėja pasireiškia 48-93 proc. moterų. Pasak kitų autorių - dismenorėjos paplitimas tarp moterų – nuo 20 iki 90 proc. (Ortiz ir kt., 2015), 67-90 proc. moterų (Ju, Jones ir Mishra, 2014). Polat (et al., 2009) remiantis 1266 moterų apklausa teigia, jog pirminės dismenorėjos paplitimą sudaro 88 proc., iš jų 45 proc. moterų menstruacijų skausmus patiria kiekvieną mėnesį, 43 proc. – dažnai.

Vilčinskaitė (2018), apklaususi 354 reprodukcinio amžiaus moteris nustatė, kad nuo dismenorėjos kenčia 84,2 proc. respondenčių. Taip pat 73 proc. moterų nurodė, jaučiančios krūtų skausmą menstruacijų metu. Šilgalienė (2015), apklaususi 380 Lietuvos moterų, nustatė 86,2 proc. moterų, besiskundžiančių pirmine dismenorėja. Beveik pusė jų (42,8 proc.) menstruacijų skausmą patiria kiekvieną mėnesį. Grybauskaitė (2020) apklausė 101 studentę, 74,3 proc. jų kentė nuo pirminės dismenorėjos. Daugiau nei pusė apklaustųjų (62,4 proc.) skausmus teigė patiriančios kiekvieną mėnesį.

Apibendrinus galima teigti, jog Lietuvoje pirminės dismenorėjos papilitimas sudaro apie 85 proc. moterų, užsienyje – nuo 48-93 proc. moterų. Taip dažnai pasitaikant menstruaciniams skausmams svarbu išsiaiškinti, kokie rekomenduojami pirminės dismenorėjos gydymo metodai.

1.1.3. Alternatyvios dismenorėjos gydymo gairės

Pirminė dismenorėja gali būti palengvinama ne tik skausmą malšinančiais vaistais, bet ir fizinėmis terapijomis, kurias išnagrinėsime šiame skyriuje.

Dismenorėja pasireiškia dėl prostaglandino išsiskyrimo į gimdos audinius (Ortiz et al., 2015; Ma et al., 2010), gimdos lygieji raumenys susitraukia dėl endoteriume padidėjusių prostaglandinų sintezės (Jievaltienė, 2006). Tuo remiantis paprastai menstruacijų skausmas slopinamas nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais ir geriamomis kontraceptinėmis tabletėmis (Chantler, Mitchell ir Fuller, 2009; Proctor ir Farquhar, 2006). Tačiau nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, juos taikant pirminės dismenorėjos skausmo simptomams lengvinti, turi šalutinį poveikį, kuris pasireiškia virškinimo ir neurologiniais sutrikimais (Marjoribanks et al., 2015). Poreikis surasti efektyvų nefarmacinį metodą palengvinti pirminės dismenorėjos simptomus yra ypač aktualus (Kannan ir Claydon, 2013).

Dažniausiai taikomas dismenorėjos gydymas nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais. Kiti dismenorėjos mažinimo būdai apima oralinę kontracepciją, akupunktūrą, akupresūrą, jogą ir vitamino B1 vartojimą (Ortiz ir kt., 2015). Jievaltienė (2006) taip pat rašo, jog menstruacijų skausmą palengvina įvairūs jogos pratimai, akupunktūra, apatinės pilvo dalies masažas, atpalaiduojamosios šilumos procedūros, didelis fizinis aktyvumas prieš menstruacijas, neriebi vegetariška dieta. Sanfilippo ir Erb (2008) išskiria pratimus/ jogą, akupunktūrą, mitybos pokyčius, metimą rūkyti kaip efektyvias alternatyvias terapijas pirminei dismenorėjai mažinti. Cho ir Hwang (2010) atlikę sisteminę analizę padarė išvadą, kad akupresūra gali padėti sumažinti pirminės dismenorėjos simptomus.

Kuphal (2017) menstruacijų lengvinimui siūlo fizinius pratimus (sportas, joga), mitybą (gausią omega-3), maisto papildus (magnio, vitaminų B6 ir B1, E), augalus (pajūrinės pušies žievės ekstraktas, pankoliai, gluosnio žievės ekstraktas, paprastojo putino žievė), priešuždegiminius vaistus, proto ir kūno terapiją (relaksacijos technikos, skausmo valdymo technikos, bioatsakas), bioenergetinę terapiją (šildyklės, elektrinis nervų stimuliatorius, akupunktūra, akupresūra), biomechaninę terapiją (chiropraktiką ir osteopatiją), kitas priemones (aromaterapiją – 2 lašai levandų eterinio aliejaus, vienas lašas kvapiųjų šalavijų, vienas lašas rožių eterinio aliejaus į 5ml migdolų aliejaus, pilvo masažui). Apie levandų eterinio aliejaus poveikį pirminei dismenorėjai yra atliktas tyrimas ir Lietuvoje (Račytė, 2018).

Moterys, pasak Allen ir Lam (2012), naudojasi alternatyviomis fizinėmis ir psichologinėmis strategijomis skausmo palengvinimui. Alternatyvūs pirminės dismenorėjos simptomų lengvinimo būdai:

• Fiziniai: poilsis, karštis, pratimai, masažas, nedidelis alkoholio kiekis, mitybos pakeitimas.
• Psichologiniai: dėmesio nukreipimas, vaizduotė, malda/ tikėjimasis palengvėjimo, diskutavimas su kitais.

Keletas autorių nustatė, jog fiziniai pratimai gali būti dismenorėjos gydymo metodu (Ortiz ir kt., 2015; Brown ir Brown, 2011; Kuphal, 2017). Billig (1943) buvo pirmasis, kuris palaikė fizinius pratimus dismenorėjos gydymui, jis sukūrė visą seriją tempimo pratimų ir fiksavo dismenorėjos simptomų mažėjimą. Eksperimentinė studija susiejo dismenorėjos simptomus su fizine treniruote (30 min ėjimo ar bėgimo tris dienas per savaitę), rezultatai buvo lyginami su kontroline grupe. Autoriai nustatė ženklų menstruacinių skausmų simptomų sumažėjimą treniruočių grupėje. Kitas neeksperimentinis tyrimas atskleidė fizinio aktyvumo, negatyvių emocijų ir fizinių simptomų, kuriuos sukėlė dismenorėja, sąsajas (Ortiz ir kt., 2015). Manoma, kad atliekant pratimus didesnis kraujo kiekis iš vidurių perduodamas į raumenis, taip sumažinamas kraujo užsistovėjimas dubenyje. Taip pat teigiama, kad beta endorfinai veikia kaip nespecifiniai analgetikai (Daley, 2008).

Pirmųjų fizinio aktyvumo ir dismenorėjos tyrimų metu fizinių pratimų rūšiai nebuvo skiriama dėmesio, tačiau vėliau nustatyta, jog abu, tiek aerobiniai pratimai, tiek tempimo pratimai padeda sumažinti dismenorėją. 20 minučių jogos, atliekant kobros, katės ir žuvies asanas derinant su joginiu kvėpavimu, sumažino menstruacijų skausmus atliekant 14 dienų per mėnesį per liuteininę fazę. Chroniškas stresas padidina menstruacinius simptomus, tuo tarpu pratimai padeda įveikti stresą ir pagerina bendrą sveikatos būklę moterims kenčiančioms nuo dismenorėjos (Kuphal, 2017).

Shirvani, Tabari ir Alipour (2017) lygino fizinių tempimo pratimų ir imbiero kapsulių poveikį pirminei dismenorėjai. Tyrimo metu sudarytos dvi grupės (viena atliko pratimus, kita vartojo imbierą) po 61 dalyves, pastebėta, kad jau antrojo menstruacijų ciklo metu fiziniai tempimo pratimai (3k./sav. po 10min.) buvo efektyvesni ir sumažino pirminės dismenorėjos simptomus.

Ortiz et al. (2015) tyrė fizioterapijos poveikį dismenorėjos simptomų lengvinimui Meksikos moterims. Skausmo intensyvumas buvo matuojamas nuo 4 iki 10 panaudojant vizualinių analogų skalę (Visual Analogue Scale – VAS). 89 moterys sudarė eksperimentinę grupę, kuri sportavo, o 84 dalyvės buvo kontrolinėje grupėje. Moterys pratimus atliko tris mėnesius: bendrus tempimo pratimus (10 min.), specifinius tempimo pratimus dubens sričiai (10 min.), Kegelio pratimus (10 min.), bėgiojo (10 min.) ir relaksacinius kvėpavimo pratimus (10 min.) – viso po 50 min. tris kartus per savaitę. Pokyčiai užfiksuoti per trejus menstracijų periodus.VAS skausmo skalė parodė ženklų menstruacijų skausmo sumažėjimą sportuojančioje grupėje. Tyrimo rezutatai atskleidė, kad raumenis stiprinantys pratimai, taip pat tempimo ir atpalaidavimo technikos kartu su bėgiojimu efektyviai mažina dismenorėjos simptomus.

Apibendrinus galime pastebėti, kad pirminės dismenorėjos simptomus rekomenduojama mažinti fiziniais pratimais (tempimo pratimai, sportas), taip pat joga, qigong, Kėgelio pratimais, mitybos pokyčiais, akupunktūra ir akupresūra.

• Qigong mokslinis pagrindimas

• Qigong sąvoka

Qigong yra iš senų laikų atėjusi sveikatinimo forma, kuri manoma buvo tradicinės kinų medicinos pagrindu. Žodis "čigongas" arba "cigunas" ("angl. Qigong") yra sudurtinis. "Ci" arba "či" reiškia vitalinę, gyvybinę mūsų kūno energiją, o "gong" reiškia "či" treniravimą arba kultivavimą. Qigong praktikas sudaro eilė kvėpavimo pratimų, meditacijų, intencijos ir ritmingų judesių, kuriuos gali išmokti daugelis bet kuriame amžiuje ir esant bet kokiam fiziniam būviui (Sancier, 1999). Daoistų tradicijos čigongo praktikose akcentuojamos vidinės eliksyro praktikos, dangiškasis ratas arba kitaip embriono kvėpavimas (mikrokosminė orbita) (Shinnick, 2006). Čigongo praktikos gali būti suvokiamos kaip senoviniai vegetaciniai bioatsako pratimai, kurie pagerina teigiamas vegetacines funkcijas, susikoncentruojama į judėjimą ir pozas kombinuojant jas su kvėpavimo pratimais (Matos et al., 2015).

Joga, taiči ir čigongas yra holistinio judėjimo praktikos, kurios dažnai apibūdinamos kaip papildomoji ir alternatyvioji medicina. Jogos gimtinė yra Indija, jogos filosofija remiasi tam tikrais etniniais standartais, pozomis (asanomis), kvėpavimo technikomis ir meditacija. Tuo tarpu qigong (čigongo, ciguno, čikungo) ir taiči gimtinė yra Kinija, čia remiamasi tradicine kinų medicina ir daoistų filosofija (Vergeer, 2019). Qigong praktika istoriškai daugiau remiasi kinų gydymo praktikomis, šių praktikų esmė yra "či" energijos judėjimas per proto ir kūno pratimus. Iš esmės abu, tiek taiči, tiek čigongas, yra meditatyvios praktikos, kurios sukombinuotos su švelniais judesiais, proto fokusavimu, kvėpavimu, fiziniu atsipalaidavimu ir dvasiniu tobulėjimu. Joga, proto ir kūno lavinimas iš Indijos, kartais net sugretinama kaip paralelė su kinų čigongo praktikomis (Birdee ir kt., 2009). Sakoma, kad čigongo yra keletas tūkstančių pratimų formų, kai kurios pritaikytos konkrečiai ligoms gydyti (Sancier, 1999).

Žmogaus energetinis kūnas vertinamas kaip sudedamoji visatos energijos dalis, kinų kultūroje energija apibūdinama žodžiu "či". Mokslininkai yra išnagrinėję žmogaus elektrostatinį, magnetinį, elektromagnetinį, akustinį ir terminį (regimąjį) žmogaus lauką ir šiuos matavimus sieja su fiziologiniais procesais, kurie vyksta organizme. Vis daugiau sukaupiama duomenų, kad veikiant elektra, magnetiniu lauku, šviesa, garsu galima paveikti organizmą ir įvairių organų veiklą bei pagreitinti gydymą. Energinės terapijos tikslas yra sugrąžinti koordinuotą organizmo sistemos veiklą, kad žmogaus biomagnetinis laukas būtų subalansuotas (Kriščiūnas, 2014). Čigongo praktikos padeda išjudinti užsistovėjusią či energiją žmogaus kūne ir tokiu būdu paspartina sveikimą ir reabilitaciją.

Ar "či" iš tiesų egzistuoja mokslas diskutavo paskutiniuosius du dešimtmečius, tačiau naujausi atradimai jau įrodė či egzistavimo faktą. Fiziniai signalų detektoriai, kaip infraraudonųjų spindulių matuoklis, užfiksavo modifikuotą infraraudonųjų spindulių spinduliuotę 50 cm atstumu nuo čigongo praktikuotojo delno. Termograma atvaizduoja či energijos judėjimą nuo rankos žemyn į delną, o paciento temperatūra pakyla 3 laipsniais. Mokslininkai pranešė, kad či energija turi labai stiprų poveikį kepenų ir plaučių vėžinių ląstelių naikinimui (Shinnick, 2006). Shinnick (2006) teigė, kad Qigong instituto įkurtoje Qigong ir energijos medicinos duomenų bazėje 2006m. buvo daugiau nei 4000 straipsnių apie čigongo naudą anglų kalba. Šiais laikais išsivystė nauja šaka – medicininis čigongas, kuris apjungia Vakarų mokslą apie sveikatinimą ir ligų gydymą kartu.

Vakarų protui suprasti, kas yra "či" gyvybinės energijos judėjimas pagrindžiant mokslu, yra iššūkis. Pasak kinų medicinos, "či" turi daug funkcijų mūsų kūne. Čigongo ir tradicinės kinų medicinos fondas teigia, kad intencija ("yi") nukreipia "či" energijos judesį, kuri savo ruožtu paskatina kraujo judėjimą kūne. Mūsų kūne vienoje ar kitoje vietoje sumažėjęs arba padidėjęs elektrinis aktyvumas reguliuoja kraujo judėjimą ir skysčių balansą, medžiagų sankaupas ar išskirstymą. Qigong terapijos praktikos metu aiškiai suvokiama ir nukreipiama "či arba "ci" energija. Kai či energijos judesys atliekamas teisingai, ši jėga natūraliai suaktyvina homeostazę. Tokiu būdu ilgainiui praktikuojant čigongą kūnas optimaliai atlieka visas savo funkcijas.

Čigongo pratimų esmė yra stiprinti či kūne ir pašalinti či judėjimą trikdančius blokus. Šie blokai gali būti atsiradę dėl emocinių išgyvenimų, susižalojimo, dietos, ligos ar kitų faktorių. Blokas, trukdantis judėti či energijai, taip pat gali sukelti negalavimų. Iš visų energetinių medicininių praktikų čigongas turi labiausiai išvystytą teorijos bazę ir yra plačiai tyrinėjamas. Kinijoje žinios apie qigong terapijos naudą siekia tūkstančius metų. Medicininis čigongas šiomis dienomis jau praktikuojamas ligoninėse kartu su tradicine kinų medicina ir Vakarų pasaulyje (Sancier, 2004). Kai kuriose ligoninėse qigong terapiją net kompensuoja draudimas, čia gali būti taikomas gydomasis prisilietimas (energijos terapija) (Sancier, 1999). Čigongas gali būti išorinis (kai či energiją siunčia meistras sergančiam) ir vidinis (kai pats sergantysis atlieka qigong pratimus ir taip save sveikatina, būtent šis medotas vėliau bus taikomas praktinėje dalyje).

• Qigong praktikos poveikis žmogaus sveikatos atstatymui

Birdee ir kt. (2009) atlikto tyrimo apklausos būdu rezultatai parodė, kad tik 25 proc. visų praktikuojančių čigongą tai daro dėl medicinių paskatų esant konkrečiam negalavimui, dauguma, 59 proc. užsiima šia praktika dėl bendros sveikatos, profilaktiškai. Pasak Sancier (1999), praktikuojant čigongą sveikatą ir gijimą čigongo terapijos naudų yra streso mažinimas ir tai, kad naudojama intencijos jėga ("yi"), kad či energija kūne judėtų. Naudojama daug tyrimo ir matavimo priemonių, kurios patvirtina či gyvybinės energijos judėjimo naudą. Pvz., matuojami kvėpavimo pokyčiai, EEG, vibracija, kraujospūdis, odos konduktyvumas, širdies ritmas ir t.t. Skirtingi fiziologiniai matavimo metodai parodė ciguno poveikį smegenims ir emocijoms. Tai aukštos kokybės EEG, funkcinis magnetinis rezonansas (fMRI), neurometro parodymai ir taikomoji kineziologija. Neurovizualizacijos metodas naudojamas siekiant išstudijuoti smegenų regionų funkcijas, emocijas ir emocijų sutrikimus. Buvo stebimi smegenų pakitimai čigongo ir meditacijos metu, taip pat pastebėta či energijos įtaka ląstelėms, augalams, sėklų daiginimui, auglių sumažinimui gyvūnuose (Sancier, 2004).

Xu (1994) išskiria šiuos fiziologinius qigong praktikų požymius: pokyčiai EEG, EMG, kvėpavimas, širdies ritmas, odos potencialas, odos ir pirštų galiukų temperatūra, simpatinės nervų sistemos funkcijos, skrandžio ir žarnyno funkcijos, metabolizmas, endokrininė ir imuninė sistemos. Ng ir Tsang (2009) išskiria, kad čigongo praktikos padidina baltųjų kraujo kūnelių ir limfocitų kiekį, mažina cholesterolį, sistolinį ir diastolinį kraujospūdį, depresiją, skausmą. Užfiksuoti teigiami pokyčiai kiaušidžių endokrininėse funkcijose moterims sergant II tipo diabetu (Kuang, Chen ir Lu, 1989), atliekant qigong praktikas suaktyvinamas augimo hormonas (Lee et al., 2004), mažėja depresija (Walther, Lacker ir Ehlert, 2018; Guo, Kong ir Zhang, 2019; Chow ir Tsang, 2007; Smelson et al., 2013; Chen et al., 2010). Skausmo mažinimas praktikuojant qigong terapiją užfiksuotas Yang, Kim, ir Lee (2005).

Sancier (1999) teigia, kad atliekant čigongo praktikas pagerėja daugelis žmogaus kūno funkcijų, todėl galima sumažinti vartojamų vaistų kiekį. Čigongo ir vaistų kombinacija turi daugiau naudos nei vien tik vaistų terapija. Tyrimai atskleidė, kad tokia kombinuota terapija padėjo astma sergantiems pacientams sumažinti vaistų kiekį, vėžiu sergantiems ši kombinuota terapija padėjo sumažinti vėžio terapijos sukeltą šalutinį poveikį. Apie išnykusius alergijos ir astmos simptomus kalba Chen ir Turner (2004).

Sancier (1999) remiasi keliais tyrimais dėl kraujospūdžio ir širdies darbo, kurie įrodo, jog čigongo kombinacija su vaistų terapija pacientams, sergantiems hipertenzija, padeda sumažinti vartojamų vaistų kiekį, mažina mirštamumą ir širdies smūgio riziką. Vyresniame amžiuje, prasidėjus hormonų disbalansui, čigongo praktika padeda normalizuoti estrogenų kiekį. Taip pat qigong praktikos padėjo, tiriant tokias kvėpavimo ligas, kaip astma ir bronchitas, buvo galima sumažinti vartojamų vaistų kiekį. Sergantiems vėžiu qigong praktikos padėjo sumažinti auglį, palengvino chemoterapijos ir radioterapijos šalutinį poveikį. Nustatyta, kad praktikuojančių čigongą kraujyje T-limfocitų daugiau nei nepraktikuojančių, todėl daroma išvada, kad čigongo praktikos sustiprina imuninę sistemą. Narkomanų reabilitacijoje qigong praktikos padėjo pagerinti miegą, mentalinį būvį (sumažinti stresą), atpalaidavo abstinencinius simptomus (ašarojimas, prakaitavimas, seilėtekis, žiovavimas, silpnumas, raumenų skausmai). Apie streso mažinimą pasitelkus čigongo praktikas kalba Wang et al. (2014), Liu (2010).

Klinikinės studijos, kurios įrodė qigong praktikų naudą, pagal Sancier (1999) gali būti skirstomos pagal poveikį negalavimams kaip pavaizduota 1 pav.

1 pav. Sritys, kuriose ištirtas teigiamas qigong praktikų poveikis

Šaltinis: sudaryta autorės remiantis Sancier, K.M. (1999). Therapeutic Benefits of Qigong Exercises in Combination with Drugs. The Journal of Alternative and Complementary Medicine. Vol. 5, No.4, p.383-389.

Matos et al. (2015) taip pat akcentuoja teigiamą čigongo įtaką kraujospūdžiui, širdies ritmui, trigliceridų mažinimui, bendram cholesteroliui, žemo intensyvumo lipoproteinams, odos temperatūrai, plaučių funkcijai. Vienas iš pagrindinių qigong privalumų yra streso mažinimas. Tyrimais buvo įrodyta, kad čigongas padeda sumažinti emocinį išsekimą ir depersonalizaciją, įveikti nerimą ir sustiprinti. Apie čigongo poveikį kraujospūdžiui taip pat kalba Guo et al (2003), Lee et al. (2003), Park et al. (2014), širdies darbo gerinimą išskiria Lee, Kim ir Lee (2005), Lee et al. (2005), Klein, Baumgarden ir Schneider (2019).

Kai kurie autoriai tyrimų metu pastebėjo, kad čigongo praktikos metu nuo praktikuotojų rankų pasireiškia infraraudonųjų spindulių spinduliuotė. Taip pat aptikta ženklių pokyčių matuojant temperatūrą termografu (Matos et al., 2015). Quin et al. (1997) pasiūlė infraraudonųjų spindulių termografu išmatuoti temperatūros pokyčius qigong praktikos metu rankose ir delnuose ir užfiksavo šilumos pokyčius.

Qigong praktikos rekomenduojamos prevenciškai, kad išvengti nerimo prieš egzaminus, prezentacijų darbe metu, panikos atakų, emocinio išsekimo (Matos et al., 2015). Tačiau lygiai taip pat sėkmingai čigongo praktikos naudojamos reabilitacijos klinikose siekiant atsistatyti po fizinių ir emocinių traumų bei ligų.

Stenlund et al. (2009) tyrė kelias grupes žmonių besiskundžiančių emociniu perdegimu ir išsekimu, vienoje grupėje buvo taikoma tik čigongo praktika, o kitoje čigongo terapija ir orientuota į mąstymą elgesio reabilitacija. Tyrimas atskleidė, kad abi grupes qigong praktikos paveikė vienodai stipriai. Emocinis perdegimas apibūdinamas kaip išskirtinai su darbu susijęs emocinis išsekimas dėl streso, depersonalizacija ir sumažėjusi kvalifikacija. Autoriai išskiria sritis, kurioms turėjo įtakos čigongo praktikos, pastarosios atvaizduotos 2 pav. 

2 pav. Sritys, kurias veikia qigong praktikos

Šaltinis: sudaryta autorės remiantis Stenlund, T., Algren, C., Lindahl, B., Burell, G., Steinholz, K., Eglund, C., Nilsson, L., Knutsson, A., Birgander, L.S. (2009). Cognitively Oriented Behavioral Rehabilitation in Combination with Qigong for Patients on Long-Term Sick Leave Because of Burnout: REST – a Randomized Clinical Trial. International Journal of Behavioral Medicine. 16:294-303.

Remiantis Stenlund et al. (2009) tyrimu, pacientai reabilitacijos metu atliko qigong praktikas vieną valandą kartą per savaitę vienerius metus. Jiems sudaryta atsistatymo per čigongo praktiką programa susidėjo iš:

• apšilimo pramankštos pratimų;
• pagrindinių čigongo judesių, kad suaktyvinti protą, balansą, koordinaciją, kvėpavimą ir raumenų tempimą;
• relaksacijos ir meditacijos.

Po metų čigongo terapijos 40 proc. tiriamųjų iš abiejų grupių patyrusių emocinį perdegimą sėkmingai sugrįžo į darbą (Stenlund et al., 2009).

Hui et al. (2006) tyrė širdies ligomis sergančių pacientų reabilitaciją pasitelkus čigongo praktikas. Tyrimas atskleidė, kad 20 min. reguliarios qigong praktikos tris mėnesius padėjo sumažinti sistolinį kraujospūdį. Taip pat pastebėta, kad pagerėjo tiriamųjų psichologinė būsena, jiems tapo lengviau bendrauti su kitais žmonėmis, sumažėjo nerimas ir įkyrios mintys. Tyrimo autoriai teigia, jog tai labai svarbu, nes stresas ne tik įtakoja gyvenimo kokybę, bet ir susijęs su širdies veikla. Relaksacija ir čigongo praktikos gali būti sėkmingai pritaikomos kardiologinių ligų reabilitacijoje. Jurcau et al. (2019) taip pat patvirtina, kad qigong praktikos veiksmingai mažina stresą ir veikia nervinę, endokrininę bei imuninę sistemas. Po vieno mėnesio DAO čigongo praktikų užfiksuotas kortizolio sumažėjimas, pagerėjo miegas ir sumažėjo depresija (Vera et al., 2019). Sancier (2003) apibendrina, kad qigong praktikos gali padėti pagerinti bendrą sveikatą, Lee et al. (2003) patvirtina, kad qigong praktikos stiprina imunines ląsteles. Apie pagerėjusį miegą po čigongo praktikų kalba Wassom et al. (2015).

Naujausios taiči čigongo studijos rodo teigiamą taiči poveikį nėščiosioms, pacientams įveikusiems vėžį, esant paskutinės stadijos inkstų sutrikimams, šizofrenijai, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems širdies rizikos faktorių ir vyresnio amžiaus asmenims, turintiems regėjimo sutrikimų. Tyrimai parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių, praktikuojančių taiči, kelių ir čiurnų propriocepcija geresnė. Pastebėta, kad reguliariai atliekančių taiči pratimus, kelių raumenų fleksoriai ir ekstenzoriai stipresni, kelio ir klubo fleksija didesnė ir ilgiau trunkanti (Hackney ir Wolf, 2013). Qigong praktikos gera laikyseną (Wilczyński ir Półrola, 2015).

Miller (2015) teigia, jog įvairios kūno ir proto praktikos padeda moterims PMS metu. Tarp praktikų minimos meditacija, kvėpavimo pratimai, progresyvus raumenų atpalaidavimas, joga, vedama vizualizacija. Taip pat teigiama, jog či disbalansą PMS metu padeda sureguliuoti akupunktūra ir išorinio čigongo praktikos. Vigod ir Steiner (2013) taip pat įvardija či terapiją, masažą, chiropraktiką, akupunktūrą, jogą ir vedamą vizualizaciją kaip priemones padedančias įveikti PMS.

Jang ir Lee (2004) atliko tyrimą su 36 moterimis, kurios skundėsi PMS simptomais – pritaikius dviejų mėnesių išorinę qigong terapiją pastebėti teigiami pokyčiai negatyviose emocijose, sumažėjo skausmas, pokyčiai skysčių susilaikymo kūne ir bendrai PMS simptomuose.

Pasak Sancier (2004), mokslas apie čigongą atvers duris į naują sveikatos, medicinos, psichologijos ir dvasingumo suvokimą. Tai fizinė, mentalinė ir dvasinė praktika, kuri nuolat padeda mūsų natūraliai homeostazei. Mūsų organai funkcionuoja tinkamai ir yra stiprūs, simpatinė nervų sistema atsipalaidavusi, suaktyvinta parasimpatinė nervų sistema, protas atpalaiduotas, o mūsų kūnu laisvai juda či gyvybinė energija. Gydytojai savo dėmesį iš kovos su liga savo dėmesį gali perkelti į sveikatos kultivavimą. Shinnick (2006) dalijasi, jog kol kas jaunas mokslinių tyrimų objektas čigongas palaipsniui vis labiau pripažįstamas kaip proto, kūno ir kvėpavimo sintezė. Autorius daro prielaidą, kad ateityje atsiras nauja mokslo šaka – čigongologija/ cigunologija (qigongology).

• Jogos tyrimai susiję su dismenorėja, PMS ir hormonais

Kadangi iš Indijos kilusi joga ir kinų qigong praktikos turi daug panašumų, joga yra populiaresnis tyrimų objektas, reikšminga darbe aptarti jau atliktus kitų mokslininkų tyrimus, susijusius su jogos poveikiu pirminei dismenorėjai, skausmui, PMS ir hormonams bendrai.

Kannan ir Claydon (2014), atlikę sisteminę meta analizę kaip efektyviausius pirminės dismenorėjos gydymo metodus, išskyrė karščio terapiją, transkutaninę elektrinę nervų stimuliaciją ir jogą. Taip pat pastebėtas teigiamas akupunktūros ir akupresūros poveikis, tačiau pastaruosius autoriai sieja su placebo efektu.

Rani et al. (2013) tyrė 126 moteris, turinčias nereguliarias menstruacijas, tyrimo dalyvės 5k./sav., 6 mėnesius, po 35-40 min. per dieną užsiiminėjo joga nidra, buvo atlikti hormonų tyrimai prieš ir po šešių mėnesių. Nustatyta, kad tirotropinis hormonas, folikulus stimuliuojantis hormonas ir liuteinizuojantis hormonas reikšmingai sumažėjo. Autoriai daro išvadą, kad joga nidra praktika gali būti veiksmingai taikoma pacientams su hormonų disbalansu, kaip dismenorėja (skausmingos menstruacijos), oligomenorėja (nereguliarios menstruacijos), menoragija (gausios menstruacijos), metroragija (kraujavimas tarp menstruacijų) ir hipomenorėja (per mažas kraujavimas).

Lim ir Cheong (2015) organizavo jogos užsiėmimus po 90 min. kartą per savaitę trejus mėnesius, taip pat pateikiant rekomendacijas savarankiškai namuose praktikuoti kasdien po 40 min. su DVD įrašu. Rezultatai atskleidė, kad joga reikšmingai sumažino adrenaliną ir pakėlė seratonino lygmenį, padaryta išvada, kad joga teigiamai veikia streso mažinimą ir iš dalies stiprina imuninę sistemą.

Kucukkelepce et al. (2020) atliko lyginamąjį 3 mėnesių tyrimą su 155 tyrimo dalyvėmis besiskundžiančiomis PMS: 50 atliko jogos pratimus, 51 taikė akupresūrą ir 54 buvo kontrolinėje grupėje. Rezultatai atskleidė, kad taikant gyvenimo kokybės klausimyną didžiausi pokyčiai pastebėti jogos grupėje. Vaghela at el. (2019) taikė jogos ir aerobinių pratimų terapiją kenčiančioms nuo PMS ir turinčioms menstruacinių skausmų – VAS skausmo skalės rezultatai atskleidė, kad abiejose grupėse pirminės dismenorėjos simptomai sėkmingai sumažėjo, o PMS simptomų ryškesnis sumažėjimas pastebėtas jogos grupėje.

Teigiamas poveikis moters reprodukcinei sistemai pastebėtas tiriant hormonų jogą, kuri yra hatha jogos, kundalini jogos ir Tibeto energetinių praktikų, giminingų qigong praktikoms, derinys. 116 tyrimo dalyvių rezultatai parodė, kad hormonų joga turi reikšmingos teigiamos įtakos nuotaikų svyravimams, fiziniam išsekimui, pykčio priepuoliams, karščio bangoms, vidurių užkietėjimui, priešmenstruaciniam sindromui, nugaros skausmui, libido ir vaisingumui (Eckeltová, 2017).

Khadka et al. (2013) po vieno mėnesio jogos praktikų pastebėjo, kad perimenopauzės laikotarpio moterims pakilo estrogeno ir progesterono rodikliai. Afonso et al. (2016) taip pat tyrė perimenopauzės sulaukusias moteris, tik jogą taikė 4 mėnesius 2k./sav. po 1 val. – taip pat pastebėtas estrogeno padidėjimas ir gyvenimo kokybės pagerinimas.

Ghaffarilaleh et al. (2019) tyrė 62 moterų PMS taikant jogą 2 mėnesius, rezultatai atskleidė, kad joga sumažino depresiją ir diastolinį kraujospūdį ir gali būti sėkmingai taikoma PMS mažinimui.

Wu et al. (2015) nustatė, kad iškart po jogos užsiėmimo elektroencefalograma (EEG) parodė aukštesnes alfa smagenų bangas, tyrimo metu nustatyta, kad trumpi jogos užsiėmimai liuteininės fazės metu sėkmingai padeda įveikti PMS. Rakhshaee (2011) tyrė 92 merginas, 18-22m., kenčiančias nuo pirminės dismenorėjos – rezultatai atskleidė, kad liuteininės fazės metu atliekant tris jogos pozas (kobra, katė ir žuvis) menstruacijų skausmo intensyvumas ir skausmo trukmė sumažėjo (taikyta VAS skausmo skalė).

Tsai (2016) taikė jogos terapiją 64 moterims tris mėnesius. Iki terapijos pradžios 90 proc. moterų nurodė patiriančios menstruacijų skausmus. Po jogos terapijos taikant SF-36 klausimyną moterys nurodė sumažėjusį skausmą malšinančių vaistų poreikį (35 proc. atsisakė vaistų) bei sumažėjusį menstruacijų skausmo poveikį darbui (53 proc.).

Nidhi et al. (2013) vedė 3 mėnesius jogos užsiėmimus 14-18m. mergaitėms, kurioms nustatytas policistinių kiaušidžių sindromas, tyrimo rezultatai atskleidė, kad joga geriau nei įprasti fiziniai pratimai veikia hormonų balansą. Taip pat užfiksuotas jogos teigiamas poveikis kasos hormonų išsiskyrimui (Kaduskar, Suryanarayana, 2015).

McGovern ir Cheung (2018) atliko sisteminę mokslinių straipsnių analizę apie jogos poveikį pirminei dismenorėjai. Iš viso analizuotos 1409 tyrimų dalyvės, vidutiniškai 21m. amžiaus, tyrimo grupės vidutiniškai sudarė nuo 40 iki 200 dalyvių, vidutiniškai apie 105 kiekvienoje grupėje. Jogos užsiėmimus instruktorius vedė vidutiniškai 4 mėnesius (nuo 2 iki 10 mėn.), apie 38 minutes (nuo 9 iki 60 min), 6 kartus per savaitę (nuo 1 iki 7 kartų). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad joga yra saugus ir efektyvus gyvenimo kokybės gerinimo įrankis kenčiant nuo pirminės dismenorėjos. Tyrėjai teigia, kad joga turėtų būti įtraukta formuojant sveikatinimosi planą ir rekomenduojama medicinos darbuotojų siekiant pagerinti gyvenimo kokybę. Kim (2019) atliko 230 dalyvių meta analizę ir patvirtino, kad joga reikšmingai sumažina pirminės dismenorėjos simptomus.

Gonçalves et al. (2016) vedė jogos užsiėmimus du kartus per savaitę 2 mėnesius moterims kenčiančioms nuo endometriozės. Tyrimo dalyvės pastebėjo, kad joga sėkmingai padėjo kontroliuoti skausmą dubenyje. Užsiėmimų metu jos stengėsi apjungti kūną ir protą į bendrą visumą, kas padėjo valdyti skausmą, taip pat sėkmingai pritaikė kvėpavimo technikas skausmo metu.

Jogos tyrimai atskleidė, kad šios giminingos qigong terapijai praktikos turi teigiamą poveikį skausmingoms menstruacijoms, mažina pirminės dismenorėjos skausmus, palengvina PMS ir turi teigiamos įtakos moters lytiniams hormonams. 

EMPIRINĖ DALIS

· Tyrimo metodika

· Tyrimo imties charakteristikos

Moterys dalyvauti tyrime "Yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio)  qigong terapijos poveikis pirminės dismenorėjos simptomams" buvo kviečiamos socialiniame tinkle Facebook per skelbimus ir vaizdo transliacijas – vaisingo amžiaus pilnametės patiriančios menstruacijų skausmus. Jaučiančių menstruacijų skausmą ir norinčių dalyvauti užsiregistravo 238 (per registracijos formą internetinėje svetainėje, duomenys saugomi). Registruojantis moterų buvo prašoma nurodyti, kaip dažnai jos patiria menstruacijų skausmą – atrinktos tik tos dalyvės, kurios menstruacijų skausmą patiria kiekvieną mėnesį. Taip pat moterys pažymėjo, ar turi endometriozę, adenomiozę, kiaušidžių cistų, gimdos miomų, polipų, turi lėtinę infenkciją – turinčios šias patologijas gali turėti antrinę dismenorėją, todėl jos nebuvo priimtos į tyrimą. Pageidaujančios dalyvauti taip pat pažymėjo, ar nemaitina kūdikio – maitinančios nebuvo įtrauktos į tyrimą. 

3 pav. Dalyvių įtraukimas į tyrimą

Šaltinis: sudaryta autorės.

Su visomis, norinčiomis dalyvauti, buvo susisiekta asmeniniu skambučiu ir tinkamos tyrimui informuotos apie galimybę dalyvauti – iš viso atrinkta 117 tyrimo dalyvių, kurios užpildė tyrimo klausimyną ir pasirašė sutikimus dalyvauti tyrime. Po dviejų mėnesių eksperimento pakartotinai anketas užpildė 88 moterys – 29 dalyvės pasitraukė iš tyrimo. Daugelis jų pasitraukimo priežasčių nenurodė, bet kai kurios teigė, jog nerado laiko užsiėmimams (visai nedalyvavo užsiėmimuose), dvi pastojo, vienai susirgus Covid išnyko menstruacijos, 8 pripažino, kad joms įtariama endometriozė, įtariamos cistos, kas gali būti antrinės dismenorėjos faktoriai, tad jas teko pašalinti iš tyrimo. Antrinės dismenorėjos atmetimas buvo paremtas tiriamųjų atsakymais, nebuvo vertinami jokie medicininiai įrašai, kurie paneigtų antrinės dismenorėjos galimybę tarp respondenčių. Dalyvių įtraukimo į tyrimą dinamika atspindima 3 pav.

• Tyrimo organizavimas

Tyrimas "Yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio) qigong terapijos poveikis pirminės dismenorėjos simptomams" vyko nuo 2022m. sausio 30 d. iki balandžio 2d. – 2 mėnesius. Nuotoliniu būdu bendraujant su dalyvėmis per tiesiogines užsiėmimų transliacijas specialiai šiam tyrimui sukurtoje uždaroje Facebook grupėje vyko praktiniai užsiėmimai.

Praktikos buvo vedamos 3k./sav. po 40-45min., 1k./sav. vyko papildomi google meet susitikimai tiriamųjų refleksijai ir klausimams, motyvacijai. Iš viso 32 valandos teorinių ir praktinių užsiėmimų. Dalyvės dalyvaudavo gyvose transliacijose arba peržiūrėdavo įrašą joms patogiu metu. Visi transliacijų įrašai saugomi.

Užsiėmimus vedė magistrantė Edita Šimkutė. 2016m. ji išlaikė egzaminus Tailande pas kinų meistrą Manteką Čija ir gavo sertifikatą mokyti yoni kiaušinio qigong praktikos.

Tiriamosios prieš pat prasidedant tyrimui užpildė tyrimo klausimyną per google anketas (žr. priedus) ir pakartotinai atsakė į klausimus pasibaigus tyrimui po paskutiniųjų menstruacijų. Atkreipiu dėmesį, kad viduryje tyrimo force major aplinkybės (vasario 24d. prasidėję kariniai veiksmai Ukrainoje) tiesiogiai laikinai paveikė tiriamųjų psichoemocinę būseną ir kai kurioms sugrįžo intensyvesni menstruaciniai skausmai (remiantis dalyvių pasidalinimais sekmadienio aptarimuose), tačiau po kelių savaičių praktikų emocijos normalizavosi. Tyrimo pabaigijoje buvo užduotas papildomas klausimas apie šių aplinkybių poveikį moterų stresui. Nustatyta, kad streso pasireiškimas/nepasireiškimas neturėjo įtakos tyrimo rezultatams.

• Tyrimo metodai ir instrumentai

Darbe taikomi šie tyrimo metodai:

• Mokslinės literatūros analizė. Apžvelgta mokslinė literatūra susijusi su pirmine dismenorėja, qigong praktikomis, analizuoti jogos ir qigong tyrimai.
• Eksperimentas ir anketinė apklausa (empirinis analizės metodas). Du mėnesius vedami yoni kiaušinio qigong užsiėmimai. Remiantis standartizuotais klausimynais sudaryta anketa prieš ir po praktinių užsiėmimų.
• Statistinė duomenų analizė (naudojant SPSS).

Šiam tyrimui pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas. Tyrimui atlikti buvo sudarytas iš dalies standartizuotas klausimynas, kuriame integruotos VAS ir WaLIDD skausmo skalės, SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas bei papildomi klausimai, susiję su reprodukcine sistema. Tyrimo klausimynas uždaro tipo.

Papildomai prie WaLIDD, VAS ir SF-36 buvo užduodami klausimai susiję su menstruacijomis: amžius, ar gimdė, kiek kartų, gimdymas natūraliai ar Cezario būdu, ar turi patologijų galinčių būti priskirtų prie antrinės dismenorėjos, ar geria vaistus skausmingų menstruacijų metu, kiek vaistų poreikis sumažėjo po 2 mėnesių tyrimo, kiek dienų trunka menstruacijos, jų gausumas ir pan. klausimai, kurie gali būti susiję su pirmine dismenorėja. Viso 30 klausimų prieš tyrimą ir 28 klausimai po užsiėmimų.

Remiantis 1.2.3. skyriuje aptartais jogos poveikio tyrimais, užduoti papildomi klausimai susiję su naudojamos terapijos poveikiu kitiems aspektams: šlapimo nelaikymo problema (prieš ir po), libido (prieš ir po), PMS (prieš ir po), seksualinis aktyvumas (prieš ir po).

4 pav. VAS skausmo skalė

Šaltiniai: beMed gydytojo programėlė. Skausmo skalė (VAS). Prieiga per internetą: https://bemedapp.com/skaiciuokle.php?id=94 ir Reips, U.D., Funke, F. (2008). Interval-level measurement with visual analogue scales in internet-based research: VAS generator. Behavior Research Methods. 40 (3), 699-704.

VAS skausmo skalė (angl. Visual Analog Scale for Pain) – pripažinta aštraus ir chroniško skausmo matavimo skalė. Skausmas vertinamas dešimtbalėje sistemoje, kur 10 yra "neįsivaizduojamas skausmas", o 0 – skausmo nėra (4 pav.) (Delgado et al., 2018). VAS skalė plačiai naudojama moksliniuose tyrimuose (Bodian et al., 2001; Escalona-Marfil et al., 2020). Vizualinio analogo skalė parodo skausmo intensyvumą (Myles et al., 2017), šis matavimo instrumentas dažnai naudojamas pirminės dismenorėjos stiprumo nustatymui (Rashidi Fakari et al., 2021).

WaLIDD skausmo skalė (angl. working ability, location, intensity, days of pain, dysmenorrhea [WaLIDD] score) buvo sukurta nustatyti pirminę dismenorėją (Teherán et al., 2018), todėl diagnozuojant dismenorėją šios skalės duomenys tikslesni nei VRS klausimyno (Rashidi Fakari et al., 2021). Šio matavimo instrumento schema vaizduojama 5 pav.

5 pav. WaLIDD skalė

Šaltinis: Teherán, A. A., Piñeros, L. G., Pulido, F. ir Mejía Guatibonza, M. C. (2018). WaLIDD score, a new tool to diagnose dysmenorrhea and predict medical leave in university students. International journal of women's health, 10, 35–45.

Gyvenimo kokybės klausimynas SF – 36 (ang. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire) populiarus ir pripažintas moksliniuose tyrimuose (Furmonavičius, 2004; Lins ir Carvalho, 2016; Wang et al., 2008; Abbasi-Ghahramanloo et al., 2020). Klausimynas susideda iš 36 pagrindinių klausimų, kurie apima: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą, gyvybingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos vertinimą (Zhu et al., 2016). Šiame tyrime SF-36 klausimynas buvo adaptuotas prie nagrinėjamos problematikos – moterims užduodami klausimai apie savijautą ne tiesiog per paskutinį mėnesį, o per paskutines menstruacijas. Tokiu būdu pirmąja anketa moterys pažymėjo savo savijautą ir sveikatos būklę per menstruacijas, kurios buvo iki tyrimo, o pasibaigus tyrimui - per paskutines mėnesines po praktikų.

Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS (ang. Statistical package for Social Science) programos 23.0 versiją. Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2016. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai. Duomenys pateikiami procentais ir dažniais, bei vidurkiais ± standartiniais nuokrypiais.Naudotų skalių vidiniam suderinamumui įvertinti buvo naudojamas Kronbacho alfa kriterijus (angl. Cronbach alpha).

Dviejų tarpusavyje priklausančių imčių palyginimui naudotas Wilcoxon kriterijus, priklausomų dvinarių kokybinių kintamųjų palyginimui – McNemar kriterijus. Skirtumai tarp kokybinių požymių buvo vertinami taikant Chi kvadrato (χ2) kriterijų.

Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas 95 proc. reikšmingumo lygmuo (p<0,05).

• Tyrimo eiga

Praktiniai grupiniai užsiėmimai eksperimento metu vyko online tris kartus per savaitę transliuojant internetu – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais po 40-45 min. Sekmadieniais vyko 1 val. susitikimai su dalyvėmis aptarti iškilusius klausimus, pasidalinti teorine atliekamų praktikų medžiaga. Susitikimuose buvo atliekamas pratimų kompleksas, kuris darbe vadinamas "Yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio)  qigong terapija". Per tyrimo laikotarpį įvyko įvadinė paskaita (1,5 val.), 27 praktiniai užsiėmimai (po 45 min.), 9 sekmadieniniai susitikimai motyvacijai išlaikyti ir teorijai apibendrinti, papildoma 1 val. ilgesnė meditacija emociniam balansui (prasidėjus kariniams veiksmam Ukrainoje viduryje eksperimento/tyrimo).

Pratimai, kuriuos atliko dalyvės, giminingi jogos mokymams – tai senovės Kinijos čigongo (ciguno, angl. qigong) praktikos, kurios nukreiptos į dubens dugno lavinimą naudojant "joni" (angl. iš sanskrito yoni - moteriški lyties organai) - kiaušinio formos natūralaus akmens treniruoklį (nefrito, rožinio kvarco, obsidiano ar ametisto, dažniausiai sutinkamas terminas "nefrito kiaušinis"). Dalis pratimų panašūs į Kėgelio pratimus, tačiau papildomai dar naudojamos energetinės qigong praktikos, kurių pagrįstumą įrodo mokslinių straipsnių gausa. Tyrimo metu daroma prielaida, jog galimai per hormoną balansą, dubens stiprinimą bei atpalaidavimą, ir streso mažinimą šios praktikos gali padėti palengvinti menstruacijas. Kaip atrodo yoni kiaušinis (nefrito kiaušinio), galite matyti 6 pav. Priemones (yoni kiaušinį) dalyvės turėjo arba įsigijo asmeninėmis lėšomis iki tyrimo remiantis suteiktomis rekomendacijomis. 

6 pav. Yoni kiaušinis (nefrito kiaušinis) ir qigong meditacijos akimirkos

Šaltinis: sudaryta autorės.

Yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio) praktika dar nėra pakankamai ištyrinėta, dr. Saida Desilets 2008 metais tyrė šį metodą savo daktaro disertacijoje (Desilets, 2018). Apie naudojimą ir galimą poveikį moters sveikatingumui kalba ne tik pasaulyje pripažintas DAO meistras Mantekas Čija (Chia ir Chia, 2005; Chia, 2008), bet ir taiko bei aprašo ginekologė Reičelė Karlton Abrams (Čija ir Abrams, 2021), akušerė-ginekologė Christine Northrup (Northrup, 2010). Remiantis senovės DAO praktikomis rekomenduojama yoni kiaušinį (nefrito kiaušinį) derinti su meditacijos ir qigong praktikų kompleksu pilnam sveikatinimosi efektui gauti (Chia, 2008).

Užsiėmimuose atliekamą pratimų kompleksą sudarė kelios dalys. Susitikimų pradžioje atsistojus buvo atliekami qigong mankštos pratimai išjudinti stuburą (ypač juosmens sritį) ir dubenį, suaktyvinti energijos judėjimą meridianais (energetiniais kanalais) (apie 10 min.). Tuomet atsisėdus ant kilimėlio buvo atliekama vidinės šypsenos meditacija (apie 10 min.), kuri aktyvina pozityvias emocijas širdyje, blužnyje, plaučiuose, inkstuose ir kepenyse, užmezgamas dėmesio ryšys tarp širdies ir yoni srities (darbe vartoju šį iš jogos atėjusį terminą reprodukciniams organams, nes jis apima ne tik makštį bei vulvą, bet ir kiaušides, gimdą). Esant meditatyvioje būsenoje atliekamas krūtų savimasažas sukamaisiais judesiais (per drabužius, apie 5 min.), atsipalaidavus kūnui ir suaktyvinus parasimpatinę nervų sistemą atsigulama ant kilimėlio ir pasiruošiama yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio) naudojimui. Yoni kiaušinis (nefrito kiaušinis) sušildomas šiltu vandeniu, moterys dar prieš užsiėmimą įverdavo dantų siūlą, kurį po kiekvieno naudojimo pakeisdavo. Atsigulus sulenktais keliais ramiai kvėpuojant pilvu ir sudrėkinus yoni kiaušinį (nefrito kiaušinį) jis švelniai įstumiamas į makštį (užsiėmimai su kiaušiniu 15-20 min). Lėtai derinant su kvėpavimu dubens raumenys sutraukiami ir atpalaiduojami atliekant panašius į Kėgelio pratimus (3 serijos po 12 k.), išlaikoma meditatyvi būsena. Varijuodama tarp dubens atpalaidavimo ir treniravimo, pertraukose tarp aktyvių pratimų vidinis dėmesys ir rankos laikomos ant pilvo apačios siunčiant į yoni sritį pozityvias emocijas (qigong meditacija), atliekami trumpi tempimo/jogos pratimai gulomis (dubuo keliamas aukštyn; sulenktos per kelius kojos nulenkiamos į vieną šoną, o galva į kitą šoną; suglaudus pėdas plačiai į šonus ištiesiami keliai). Viduje esantis yoni kiaušinis (nefrito kiaušinis) , manoma, padeda geriau atsipalaiduoti ir pajausti dubens raumenis juos sutraukiant, atlieka masažuojamąją funkciją per pagrindinių organų refleksologinių zonų stimuliaciją makštyje Užsiėmimo schema pavaizduota 7 pav.

7 pav. Yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio) qigong terapijos užsiėmimo eiga

Šaltinis: sudaryta autorės.

· Tyrimo etika

Bioetikos posėdžio metu gautas Klaipėdos universiteto, sveikatos mokslų fakulteto, holistinės medicinos katedros bioetikos komiteto leidimas atlikti šį tyrimą. Tyrimo rezutatai buvo pristatyti pranešime "Yoni kiaušinio qigong terapijos poveikis skausmingoms mentruacijoms" mokslinėje konferencijoje "Holistinė medicina sveikam gyvenimui" (pažymėjimas nr. SvMF-KS-75-503).

Tyrime/ eksperimente dalyvavo tik pilnametės moterys. Visos tyrimo dalyvės dalyvavo savo noru ir patvirtino sutikimą dalyvauti moksliniame tyrime raštu (sutikimai saugomi pas darbo autorę). Pildant pirmąjį klausimyną tyrimo pradžioje tiriamosios buvo informuotos, kad analizuojant duomenis bus išlaikytas asmens duomenų konfidencialumas, jos supažindintos su tyrimo tikslu ir eiga.

Visos užpildytos anketos saugomos, jų autentiškumą pagrindžia skirtingos pildymo datos ir laikai (esant poreikiui galima įrodyti, kad ir skirtingi IP adresai). Pildydamos klausimynus dalyvės užšifravo savo asmeninius duomenis, nuorodydamos savo vardo ir pavardės trumpinį, kuris naudotas ir pakartotinėje anketoje pasibaigus tyrimui. Pilni tiriamųjų kontaktai dešifracijai saugomi pas šio darbo autorę išlaikant dalyvių konfidencialumą.

Kadangi užsiėmimų transliacijos vyko uždaroje (nustatyta kaip "slapta") Facebook grupėje, moterys, prisijungdamos į šią grupę, turėjo patvirtinti papildomą sutikimą dėl konfidecialumo vienos kitų atžvilgiu. Tyrimas buvo atliekamas tiriamosioms priimtinoje vietoje, nes transliuojamas nuotoliniu būdu – dalyvės užsiėmimus galėjo atlikti namuose. Pratimai buvo atliekami be apsinuoginimo, krūtų savimasažas atliekamas vedant užsiėmimus per drabužius, taip pat ir yoni kiaušinis (nefrito kiaušinis) naudojamas apsirengus laisvus drabužius.

Užsiėmimų metu vedant užsiėmimus nebuvo taikoma jokių praktikų veiksmingumą įteigiančių teiginių, laikomasi šališkumo principo pabrėžiant, kad tyrimo metu norima išsiaiškinti realų yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio) qigong terapijos poveikį. Moterys buvo prašomos nekeisti kitų savo įpročių tyrimo metu, kurie galėtų iškreipti tyrimo rezultatus (nekeisti mitybos, neįvesti naujos sporto rūšies, maisto papildų ir pan).

2.2. Tyrimo rezultatai

2.2.1. Bendra tiriamųjų charakteristika

Tyrime buvo analizuotos 88 moterys, kurios užpildė klausimyną prieš yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio)  qigong terapijos užsiėmimus ir po jų. Tiriamųjų amžius siekė nuo 21 metų iki 50 metų, amžiaus vidurkis – 34,3±6,4 metų. Tolimesnėje analizėje moterys buvo suskirstytos į 2 amžiaus grupes: iki 35 metų ir nuo 35 metų ir daugiau (1 lent.).

38,6 proc. moterų nurodė, kad gimdė natūraliai, 3,4 proc. gimdė ir natūraliai, ir Cezario pjūviu (gimdė ne vieną kartą) ir 1,1 proc. – Cezario pjūviu.

77 proc. tiriamųjų patvirtino, kad jų menstruacijų ciklas reguliarus. 36 proc. visų dalyvių patvirtino, kad jų menstruacijos buvo skausmingos iki gimdymo, tačiau beveik 6 proc. teigė, jog menstruacijų skausmai pasireiškė tik po gimdymo (58 proc. negimdžiusios). Tik viena dalyvė turi kontraceptinę spiralę ir viena vartoja kitas kontraceptines priemones, kurios veikia hormonų sistemą.

Tiriamųjų taip pat buvo klausiama, kokias higienines priemones naudoja menstruacijų metu. Nustatyta, kad dauguma moterų naudoja higieninius paketus (80,7 proc.), beveik trečdalis (29,5 proc.) taip pat naudoja tamponus, 27,3 proc. – menstruacinę taurelę, 12,5 proc. – menstruacines kelnaites ir 9,1 proc. – daugkartinius medvilninius skalbiamus paketus.

Apklausiant moteris antrą kartą, po vykusių užsiėmimų, buvo prašoma jų nurodyti savo aktyvumą juose. Trečdalis moterų (34,1 proc.) nurodė, kad dalyvavo 70-80 proc. užsiėmimuose, 22,7 proc. – 80-90 proc., o penktadalio moterų (20,5 proc.) aktyvumas buvo 90-100 proc. (8 pav.)

8 pav. Moterų aktyvumas užsiėmimuose

Tolimesnėje analizėje, moterys buvo suskirstytos į dvi grupes: moterys, kurių aktyvumas buvo mažesnis nei 80 proc., ir moterys, kurių aktyvumas buvo 80-100 proc.

2.2.2. Moterų pirminės dismenorėjos skausmo stiprumumo ir trukmės pokyčiai prieš ir po tyrimo

Tyrimo metu, tiek prieš užsiėmimus, tiek po jų, moterų buvo prašoma nurodyti menstruacijų kraujavimo dienų trukmę. Nustatyta, kad prieš tyrimą moterų vidutinė menstruacijų kraujavimo dienų trukmė buvo 5,57 dienos, po tyrimo – 4,64 dienos. Pritaikius Wilcoxon kriterijų nustatyta, kad po tyrimo moterų kraujavimo trukmė buvo statistiškai reikšmingai mažesnė, lyginant su trukme prieš tyrimą (Z=-6,463; p<0,001) (2 lent.).

Taip pat buvo vertinamas moterų menstruacijų gausumas. Prieš tyrimą 30,7 proc. moterų nurodė, kad jų menstruacijos gausios ir 22,7 proc. teigė, kad labai gausios, po tyrimo atitinkamai 16,1 proc. ir 2,3 proc. (9 pav.).

Prieš pritaikant McNemar kriterijų buvo sukurtas naujas dvinaris binarinis kintamasis, moterys suskirstytos į dvi grupes: moterys, kurių menstruacijos negausios arba vidutinės; moterys, kurių menstruacijos gausios ar labai gausios. Nustatyta, kad po tyrimo moterys statistiškai reikšmingai rečiau nurodė, kad menstruacijos buvo gausios ar labai gausios (p<0,001) (3 lent.).

9 pav. Moterų menstruacijų gausumas prieš ir po tyrimo

Įvertinus moterų vaistų vartojimą skausmui malšinti menstruacijų metu, nustatyta, kad prieš tyrimą 6,8 proc. moterų nurodė nevartojančios vaistų skausmui malšinti, tuo tarpu po tyrimo, nevartojančių vaistų buvo daugiau nei pusė (54,5 proc.).

Vertinant, ar vaistų vartojimo pokytis buvo statistiškai reikšmingas, moterys buvo sugrupuotos į dvi grupes: 1) vaistus skausmui slopinti menstruacijų metu vartojo kartais ar rečiau, 2) vaistus skausmui slopinti menstruacijų metu vartojo visada arba dažnai. Nustatyta, kad po tyrimo moterys vaistus skausmui slopinti menstruacijų metu vartojo statistiškai reikšmingai rečiau (p<0,005) (4 lent.).

10 pav. Moterų vaistų vartojimas skausmui slopinti menstruacijų metu prieš ir po tyrimo

Po tyrimo moterų buvo prašoma nurodyti vaistų skausmo slopinimui vartojimo kiekį per paskutines menstruacijas, lyginant su laikotarpiu iki tyrimo. Beveik pusė moterų (44,8 proc.) nurodė, kad galėjo būto be vaistų, bet dar jautė nestiprų skausmą. Dar penktadalis (19,5 proc.) nurodė, kad galėjo būti be vaistų, skausmo nebuvo arba beveik nebuvo, 14,9 proc. moterų nurodė, kad vaistų reikėjo gerokai mažiau ir tokia pati dalis (14,9 proc.) pažymėjo, kad vaistų reikėjo šiek tiek mažiau, 5,7 proc. nurodė, kad vaistų vartojimo kiekis liko toks pats. 11 paveiksle pateikti duomenys, kaip pasikeitė vaistų skausmo slopinimui vartojimas atsižvelgiant į moterų dalyvavimo aktyvumą užsiėmimuose.

χ2=6,224, lls=4, p=0,182

11 pav. Vaistų skausmo slopinimui vartojimo kiekis per paskutines menstruacijas, atsižvelgiant į moterų dalyvavimo aktyvumą užsiėmimuose

Matyti, kad ketvirtadalis moterų, kurios dalyvavo beveik visuose užsiėmimuose, nurodė, kad po tyrimo galėjo būti be vaistų, skausmo nebuvo arba beveik nebuvo, beveik pusė moterų (45,9 proc.) galėjo būti be vaistų, nors vis dar jautė nestiprų skausmą. Tuo tarpu, moterys, kurios dalyvavo mažiau nei 80 proc. užsiėmimuose, atitinkamai 16 proc. ir 44 proc.

5 lentelė. Moterų patiriamas skausmas menstruacijų metu pagal VAS skalę prieš ir po tyrimo

Moterų buvo prašoma įvertinti patiriamą menstruacijų skausmą pagal VAS skalę per pastarąjį pusmetį iki tyrimo ir per paskutines menstruacijas. Prieš tyrimą moterys savo skausmą įvertino vidutiniškai 6,71 balu, kas atitiktų intensyvų ar labai intensyvų skausmą, tuo tarpu po tyrimo naudojantis ta pačia skale, moterys patiriamą skausmą įvertino 3,65 balo, tai atitiktų būseną tarp toleruojamo ir sekinančio skausmo. Pritaikius Wilcoxon kriterijų nustatyta, kad moterų patiriamas skausmas menstruacijų metu po tyrimo statistiškai reikšmingai sumažėjo (Z=-7,964; p<0,001) (5 lent.).

12 pav. Moterų dismenorėjos simptomų raiška pagal WaLLID skausmo skalę prieš ir po tyrimo

Moterų būklė menstruacijų metu taip pat buvo vertinama remiantis WaLLID skausmo skale, kuri susideda iš keturių klausimų. Įvertinus kintamuosius, pagal balus moterys buvo suskirstytos į keturias grupes: neturinčios dismenorėjos simptomus, turinčios švelnius dismenorėjos simptomus, turinčios vidutinio sunkumo dismenorėjos simptomus ir turinčios sunkius dismenorėjos simptomus. Vertinant moteris pirmą kartą, daugumai buvo nustatyta vidutinio sunkumo simptomų raiška (65,9 proc.) arba sunkūs simptomai (30,7 proc.), tuo tarpu, antro vertinimo metu sunkius simptomus turėjo tik 2,3 proc. moterų, vidutinio sunkumo – 44,3 proc., pusei moterų (50 proc.) pagal šį vertinimą nustatyti švelnūs dismenorėjos simptomai (12 pav.).

6 lentelė. Moterų dismenorėjos simptomų raiška pagal WaLLID skausmo skalę prieš ir po tyrimo

Pritaikius McNemar kriterijų dvinariam kintamajam (nėra dismenorėjos arba švelnūs simptomai ir vidutinio sunkumo arba sunkūs dismenorėjos simptomai), nustatyta, kad po tyrimo statistiškai reikšmingai mažiau moterų turėjo sunkius ar vidutinio sunkumo dismenorėjos simptomus (p<0,005) (6 lent.).

2.2.3. Tiriamųjų gyvenimo kokybė prieš ir po tyrimo

Vertinant moterų gyvenimo kokybę, jų buvo prašoma užpildyti SF36 klausimyną. Analizuojant duomenis, gyvenimo kokybė buvo suskirstyta į keletą konstruktų: fizinis aktyvumas; veiklos apribojimų dėl fizinių negalavimų nebuvimas; veiklos apribojimų dėl emocinių negalavimų nebuvimas; energingumas; emocinė būsena; socialinis funkcionalumas; skausmo nebuvimas; bendra sveikata. Šių konstruktų Cronbacho alphos reikšmės pirmos apklausos metu svyruoja nuo 0,643 iki 0,891, antros apklausos metu – nuo 0,620 iki 0,839. Gauti įverčiai prieš ir po tyrimo pateikti 13 paveiksle.

13 pav. Moterų gyvenimo kokybė prieš ir po tyrimo

Matyti, kad pirmos apklausos metu aukščiausiai įvertinta moterų bendra sveikata (62,11 balo) ir fizinis aktyvumas (61,81 balo), prasčiausiai – veiklos apribojimų dėl fizinių negalavimų nebuvimas (26,76 balo) ir veiklos apribojimų dėl emocinių negalavimų nebuvimas (40,84 balo). Tuo tarpu, antros apklausos metu aukščiausiai įvertintas fizinis aktyvumas (84,37 balo), veiklos apribojimų dėl emocinių negalavimų nebuvimas (78,87 balo) ir socialinis funkcionalumas (78,38 balo), prasčiausiai – energingumas (60,84 balo).

Pritaikius Wilcoxon kriterijų, nustatyta, kad visų gyvenimo kokybės konstruktų įverčiai po tyrimo buvo statistiškai reikšmingai aukštesni (7 lent.).

7 lentelė. Moterų gyvenimo kokybė prieš ir po tyrimo

2.2.4. PMS, libido ir šlapimo nelaikymo pokyčiai prieš ir po tyrimo

Moterų taip pat buvo prašoma atsakyti į papildomus klausimus. Prieš ir po tyrimo buvo vertinama, ar moterys susiduria su šlapimo nelaikymo problema. 

14 pav. Moterų šlapimo nelaikymo problemos raiška prieš ir po tyrimo

Matyti, kad didelė dalis moterų nesusiduria su šlapimo nelaikymo problema – 44,3 proc. prieš tyrimą ir 54,5 po tyrimo, retais atvejais prieš tyrimą su šia problema susidurdavo ketvirtadalis moterų (25,0 proc.), po tyrimo – 36,4 proc. (14 pav.).

Siekiant nustatyti ar buvo statistiškai reikšmingų pokyčių po tyrimo, moterys buvo sugrupuotos į dvi grupes: nesusiduriančios su šlapimo nelaikymo problema ir susiduriančios. Išvedus naujus kintamuosius buvo atliktas McNemar testas.

Nustatyta, kad moterys po tyrimo statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad nesusiduria su šlapimo nelaikymo problema (p=0,022) (8 lent.)

Antros apklausos metu moterų buvo klausiama, ar pastebėjo pokyčių šlapimo nelaikymui per paskutines tyrimo savaites. 45,5 proc., nurodė, kad niekas nepasikeitė – nesusiduria, 10,2 proc. moterų šlapimo nelaikymo problema pasireiškia taip pat, kaip ir iki tyrimo, 22,7 proc. nurodė, kad po tyrimo joms truputį lengviau kontroliuoti šią problemą, 4,5 proc. – vidutiniškai lengviau ir 12,5 proc. – ženkliai lengviau.

Tyrimo metu taip pat siekta įvertinti moterų seksualinį aktyvumą. Nustatyta, kad didelė dalis moterų seksualiai aktyvios kartą per savaitę (prieš tyrimą – 31,0 proc., po tyrimo – 26,1 proc.) ir du kartus per savaitę (prieš tyrimą – 21,8 proc., po tyrimo – 26,1 proc.) (15 pav.).

15 pav. Moterų seksualinis aktyvumas prieš ir po tyrimo

Siekiant nustatyti, ar buvo statistiškai reikšmingų pokyčių moterų seksualinio aktyvumo srityje po tyrimo, moterys buvo sugrupuotos į dvi grupes: seksualiai aktyvios kartą per savaitę ar rečiau ir seksualiai aktyvios du kartus per savaitę ar dažniau. Pritaikius McNemar kriterijų, nustatyta, kad moterų seksualinis aktyvumas prieš ir po tyrimo statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,052) (9 lent.).

Pastebėta, kad yra statistiškai reikšmingų seksualinio aktyvumo pokyčių vertinant moteris pagal amžiaus grupes. 80 proc. 35 metų ir vyresnių moterų prieš tyrimą nurodė, kad seksualiai aktyvios buvo kartą per savaitę ar rečiau, 20 proc. – du kartus per savaitę ar dažniau. Tuo tarpu po tyrimo, seksualiai aktyvių moterų du kartus per savaitę ar dažniau buvo statistiškai reikšmingai daugiau (41,5 proc.) (p=0,012). Seksualinis aktyvumas moterų grupėje iki 35 metų po tyrimo liko gana panašus (p=1,000) (16 pav.).

16 pav. Moterų seksualinis aktyvumas pagal amžiaus grupes prieš ir po tyrimo

Antros apklausos metu moterų buvo prašoma įvertinti savo libido (seksualumą, norą mylėtis ar gebėjimą patirti orgazmą) tyrimo pabaigoje lyginant su laikotarpiu iki tyrimo. Daugiau nei trečdalis moterų (35,6 proc.) nurodė, kad jų libido truputį pakilo, 17,6 proc. nurodė, kad vidutiniškai pakilo, kas dešimtai moteriai (10,3 proc.) – ženkliai pakilo. 36,7 proc. moterų libido nepasikeitė: 10,3 proc. – liko toks pats žemas, 13,8 proc. – liko toks pats vidutinis, 12,6 proc. – liko toks pats aukštas. 

χ2=11,439, lls=5, p=0,043

17 pav. Moterų libido pokyčiai, atsižvelgiant į dalyvavimo aktyvumą užsiėmimuose

Pastebėta, kad buvo statistiškai reikšmingų libido pokyčių, atsižvelgiant į moterų dalyvavimo aktyvumą užsiėmimuose (17 pav.). Matyti, kad daugiau nei penktadaliui moterų (21,4 proc.), kurios dalyvavo beveik visuose užsiėmimuose, libido pakilo vidutiniškai, 14,3 proc. – pakilo ženkliai. Atitinkamai, moterų, kurių aktyvumas užsiėmimuose buvo mažesnis, 16,4 proc. ir 9,6 proc. (p=0,043).

Apibendrinant tyrimą, apklausos pabaigoje moterų buvo prašoma įvertinti priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomus prieš paskutines menstruacijas tyrimo pabaigoje lyginant su laikotarpiu iki tyrimo. 14,8 proc. Moterų nurodė, kad PMS liko toks pats, ketvirtadaliui moterų (26,1 proc.) PMS šiek tiek sumažėjo, 15,9 proc. – vidutiniškai sumažėjo, 28,4 proc. gerokai sumažėjo ir 14,8 proc. – labai sumažėjo, beveik nejaučia.

χ2=14,705, lls=4, p=0,005

18 pav. Moterų priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomų pokyčiai, atsižvelgiant į dalyvavimo aktyvumą užsiėmimuose

Pastebėta, kad priešmenstruacinio sindromo simptomų pokyčiai statistiškai reikšmingai susiję su moterų dalyvavimo aktyvumu užsiėmimuose (p=0,005) (18 pav.). Didžioji dalis moterų, kurios dalyvavo visuose arba beveik visuose užsiėmimuose nurodė, kad PMS gerokai sumažėjo (36,8 proc.) ar labai sumažėjo, beveik nejaučia (23,7 proc.). Atitinkamai, moterys, kurios dalyvavo iki 80 proc. užsiėmimuose, 22,0 proc. ir 8,0 proc. Taigi, moterys dažniau dalyvavusios užsiėmimuose, dažniau galėjo džiaugtis PMS simptomų sumažėjimu.

2.3. Tyrimo rezultatų aptarimas

Beveik pusė tyrimo dalyvių buvo 20-35m. amžiaus (53,4 proc.), kita pusė – 35-50m. (46,6 proc.). Panašiai pasiskirstė gimdžiusių (42 proc.) ir negimdžiusių (58 proc.) statistika, negimdžiusių, patiriančių pirminės dismenorėjos simptomus, truputį daugiau – beveik 60 proc. Tarp gimdžiusių dažniausiai moterys gimdė du kartus, dauguma natūraliu būdu.

Paklaustos apie higienos priemones moterys atsakė, kad 80 proc. naudoja vienkartinius higieninius paketus – remiantis Choi et al. (2021) vienkartiniai higieniniai paketai laikomi nesaugiais dėl sudėtyje naudojamų toksinių chemikalų ir galimai sukeliančiais negalavimų (reikalingi išsamesni tyrimai).

Didžiosios dalies tyrimo dalyvių, 77 proc., dalyvavimo užsiėmimuose aktyvumas buvo 70-100 proc. Įvertinant tai, kad moterys negalėjo atlikti pratimų su yoni kiaušiniu (nefrito kiaušiniu) savo menstruacijų metu, aktyvumas labai geras. Likusi tiriamųjų dalis, 23 proc., buvo pasyvesnės ir atliko mažiau nei 70 proc. vestų pratimų.

Po tyrimo pakito moterų kraujavimo trukmė – sumažėjo nuo 5,57 iki 4,65 dienos.

Tiriamųjų menstruacijų gausumas taip pat pakito – sumažėjo pranešančių apie gausias (nuo 30,7 prieš iki 16,01 proc. po) ir labai gausias menstruacijas (nuo 22,7 iki 2,3 proc), daugiau moterų įvertino savo menstruacijas kaip vidutines (nuo 39,8 iki 60,9 proc.) ir negausias (6,8 prieš, 60,9 proc. po tyrimo).

Po tyrimo moterys rečiau vartojo skausmą malšinančius vaistus pirminės dismenorėjos simptomams slopinti, o pusė dalyvių nurodė, kad galėjo visai atsisakyti skausmą malšinančių vaistų (54,5 proc. po tyrimo lyginant su 6,8 proc. prieš). Prieš tyrimą kartais ar rečiau vartojančių vaistus nuo menstruacijų skausmo buvo 47,7 proc., po tyrimo suretėjo iki 92 proc. Visada ar dažnai vartojančių skausmą malšinančius vaistus prieš tyrimą buvo 52,3 proc., po tyrimo – tik 8 proc.

Moterims buvo užduotas papildomas klausimas apie jų vaistų menstruacijų skausmo malšinimui vartojimo pokyčius. Palyginus moteris, kurios dalyvavo 80 proc. ir daugiau užsiėmimų su mažiau aktyvia grupe, pastebėtas skirtumas: disciplinuotai atlikusios yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio) qigong praktikas dažniau galėjo būti be vaistų nei tos, kurios pratimus atliko rečiau.

Remiantis moterų vertinimais pagal VAS skausmo skalę nustatyta, kad prieš tyrimą vidutinis skausmo vertinimas dešimtbalėje sistemoje buvo 6,71 balo (intensyvus arba labai intensyvus skausmas). Tuo tarpu po tyrimo skausmas apibūdintas 3,61 balo (tarp toleruotino ir sekinančio skausmo). Skausmas pagal VAS skalę statistiškai reikšmingai sumažėjo.

Atlikus WaLLID skausmo skalės analizę prieš ir po tyrimo paaiškėjo, kad prieš tyrimą 30,7 proc. buvo galima nustatyti sunkius dismenorėjos simptomus, 65,9 proc. – vidutinio sunkumo. Tuo tarpu po tyrimo sunkius simptomus turėjo tik 2,3 proc. moterų, vidutinio sunkumo – 44,3 proc., pusė dalyvių (50 proc.) pagal WaLLID skalę buvo nustatyti švelnūs dismenorėjos simptomai. Po tyrimo statistiškai reikšmingai mažiau moterų turėjo sunkius ar vidutinius dismenorėjos simptomus.

Atlikus gyvenimo kokybės tyrimą SF-36 paaiškėjo, kad po tyrimo visų gyvenimo kokybės konstruktų įverčiai buvo statistiškai reikšmingai aukštesni: pagerėjo fizinis aktyvumas, veiklos apribojimų dėl fizinių ir emocinių negalavimų nebuvimas, išaugo energingumas, pagerėjo emocinė būklė, pagerėjo socialinis funkcionalumas, padidėjo skausmo nebuvimo rodikliai ir pagerėjo bendras sveikatos vertinimas.

Uždavus papildomus klausimus apie kitus aspektus susijusius su moters reprodukcine sistema, paaiškėjo, kad po tyrimo moterys rečiau susidūrė su šlapimo nelaikymo problema ir dažniau galėjo sulaikyti šlapimą juokiantis ar čiaudint. 22 proc. moterų nurodė, kad po tyrimo joms truputį lengviau sulaikyti šlapimą, 12 proc. – ženkliai lengviau.

Siekiant įvertinti seksualinį aktyvumą moterų buvo klausiama apie jų seksualinių santykių dažnumą. Pastebėti reikšmingi seksualinio aktyvumo pokyčiai pagal amžiaus grupes – vyresnių nei 35m. moterų seksualinis aktyvumas išaugo.

Moterų buvo prašoma įvertinti savo libido tyrimo pabaigoje lyginant su laikotarpiu iki tyrimo. Užfiksuoti statistiškai reikšmingi pokyčiai, atsižvelgiant į moterų dalyvavimo aktyvumą užsiėmimuose – dalyvavusioms 80-100 proc. užsiėmimuose libido pakilo ženkliai ir vidutiniškai labiau.

Tiriamosios pažymėjo, kad jų PMS simptomai sumažėjo, ryškiausias pokytis atsiskleidė dalyvavusioms 80-100 proc. užsiėmimuose. 

IŠVADOS

Po eksperimento sumažėjo tiramųjų menstruacijų kraujavimo trukmė, menstruacijų gausumas, sumažėjo vaistų nuo menstruacijų skausmo vartojimas, statistiškai reikšmingai sumažėjo skausmas per menstruacijas, intensyvų skausmą pakeitė toleruotinas skausmas (pagal VAS skalę), sunkius dismenorėjos simptomus pakeitė švelnūs (pagal WaLLIDD skalę).

Visose tirtose gyvenimo kokybės srityje (pagal SF-36) buvo statistiškai reikšmingų pokyčių: pagerėjo fizinis aktyvumas, veiklos apribojimų dėl fizinių ir emocinių negalavimų nebuvimas, išaugo energingumas, pagerėjo emocinė būklė, pagerėjo socialinis funkcionalumas, padidėjo skausmo nebuvimo rodikliai ir pagerėjo bendras sveikatos vertinimas.

Tiriamosios rečiau susidūrė su šlapimo nelaikymu, virš 35 m. grupėje statistiškai reikšmingai padidėjo seksualinis aktyvumas, dalyvavusioms 80-100 proc. užsiėmimuose statistiškai reikšmingai pakilo libido ir sumažėjo PMS.

Išanalizavus atlikto tyrimo rezultatus galima teigti, kad yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio) qigong terapija veiksmingai mažina pirminės dismenorėjos simptomus ir gerina gyvenimo kokybę (tyrimo hipotezė patvirtinta).

REKOMENDACIJOS

• Siekiant palengvinti pirminės dismenorėjos simptomus būtų tikslinga taikyti yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio)  qigong terapiją kaip alternatyvų gydymo metodą. Tikslinga informuoti vaisingo amžiaus moteris apie menstruacijų skausmo mažinimą taikant pratimus.
• Taikyti yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio) qigong terapiją rekomenduojama ne mažiau kaip 2 mėnesius bent 2 kartus per savaitę.
• Reikalingi ilgiau trunkantys ir didesnės imties yoni kiaušinio (nefrito kiaušinio) qigong terapijos tyrimai.

LITERATŪRA

1. Abbasi-Ghahramanloo, A., Soltani-Kermanshahi, M., Mansori, K., Khazaei-Pool, M., Sohrabi, M., Baradaran, H.R., Talebloo, Z. ir Gholami, A. (2020). Comparison of SF-36 and WHOQoL-BREF in Measuring Quality of Life in Patients with Type 2 Diabetes. Int J Gen Med. 13, 497-506.
2. Afonso, R. F., Kozasa, E. H., Rodrigues, D., Leite, J. R., Tufik, S. ir Hachul, H. (2016). Yoga increased serum estrogen levels in postmenopausal women-a case report. Menopause (New York, N.Y.), 23(5), 584–586.
3. Akoglu, H. (2018). User's guide to correlation coefficients. Turkish Journal of Emergency Medicine. 18(3), 91–93.
4. Allen, L.M. ir Lam, A.C.N. (2012). Premenstrual syndrome and dysmenorrhea in adolescents. Adolesc Med, 23, 139-163.
5. beMed gydytojo programėlė. Skausmo skalė (VAS). Prieiga per internetą: https://bemedapp.com/skaiciuokle.php?id=94
6. Billig, H.E. (1943). Dysmenorroea, the result of a postural defect. Arch Surg, 46, 611-3.
7. Birdee, G.S., Wayne, P.M., Davis, R.B., Phillips, R.S., Yeh, G.Y. (2009). T'ai Chi and Qigong for Health: Patterns of Use in United States. The Journal of Alternative and Complementary Medicine, 15(9), 969-973.
8. Bodian, C.A., Freedman, G., Hossain, S., Eisenkraft, J.B. ir Beilin, Y. (2001). The Visual Analog Scale for Pain: Clinical Significance in Postoperative Patients. Anesthesiology. 95, 1356–1361.
9. Brown, J., Brown, S. (2011). Exercise for dysmenorrhea. Cochrane database syst rev, 17: CD004142.
10. Carroquino-Garcia, P., Jimenez-Rejano, J.J., Medrano-Sanchez, E., de la Casa-Almeida, M., Diaz-Mohedo, E., Suarez-Serrano, C. (2019). Therapeutic exercise in the treatment of primary dysmenorrhea: a systematic reviw and meta-analysis. Physical therapy, 99(10), 1371-1380.
11. Chantler, I., Mitchell, D. ir Fuller, A. (2009). Diclofenac potassium attenuates dysmenorrhea and restores exercise performance in women with primary dysmenorrhea. J Pain. 10(2), 13-21.
12. Chantler, I., Mitchell, D., Fuller, A. (2009). Actigraphy quantities reduced voluntary physical activity in women with primary dysmenorrhea. J Pain, 10(01), p. 38-46.
13. Chedzoy, O. (2006). Phi-Coefficient.
14. Chen, K. W. ir Turner, F. D. (2004). A case study of simultaneous recovery from multiple physical symptoms with medical qigong therapy. Journal of alternative and complementary medicine (New York, N.Y.), 10(1), 159–162.
15. Chen, K. W., Comerford, A., Shinnick, P. ir Ziedonis, D. M. (2010). Introducing qigong meditation into residential addiction treatment: a pilot study where gender makes a difference. Journal of alternative and complementary medicine (New York, N.Y.), 16(8), 875–882.
16. Chia, M. (2008). Healing Light of the Tao: Foundational Practices to Awaken Chi Energy. U.S.: Destiny Books.
17. Chia, M. ir Chia, M. (2005). Healing Love through the Tao: Cultivating Female Sexual Energy. U.S.: Destiny Books.
18. Cho, S. H. ir Hwang, E. W. (2010). Acupressure for primary dysmenorrhoea: a systematic review. Complementary therapies in medicine, 18(1), 49–56.
19. Choi, H., Lim, N. K., Jung, H., Kim, O. ir Park, H. Y. (2021). Use of Menstrual Sanitary Products in Women of Reproductive Age: Korea Nurses' Health Study. Osong public health and research perspectives, 12(1), 20–28.
20. Chow, Y. W. ir Tsang, H. W. (2007). Biopsychosocial effects of qigong as a mindful exercise for people with anxiety disorders: a speculative review. Journal of alternative and complementary medicine (New York, N.Y.), 13(8), 831–839.
21. Čija, M. ir Abrams, R.K. (2021).Seksualinės daoistų praktikos moterims: kaip patirti daugkartinį orgazmą. Vilnius: SATWA.
22. Daley A. J. (2008). Exercise and primary dysmenorrhoea: a comprehensive and critical review of the literature. Sports medicine (Auckland, N.Z.), 38(8), 659–670.
23. Dawood M. Y. (2006). Primary dysmenorrhea: advances in pathogenesis and management. Obstetrics and gynecology, 108(2), 428–441.
24. Delgado, D. A., Lambert, B. S., Boutris, N., McCulloch, P. C., Robbins, A. B., Moreno, M. R. ir Harris, J. D. (2018). Validation of Digital Visual Analog Scale Pain Scoring With a Traditional Paper-based Visual Analog Scale in Adults. Journal of the American Academy of Orthopaedic Surgeons. Global research & reviews, 2(3), e088.
25. Desilets, S. (2018). Investigation of the Desilets Method and its Effects on the Psychosexual Health of Women (daktaro disertacija). Maui.
26. Eckeltová, L. (2017). Effect of Hormonal Yoga Therapy on Symptomatic Manifestations of Dysfunctions in Endocrine and Reproductive System (magistro darbas). Brno.
27. Escalona-Marfil, C., Coda, A., Ruiz-Moreno, J., Riu-Gispert. L. ir Gironès, X. (2020). Validation of an Electronic Visual Analog Scale mHealth Tool for Acute Pain Assessment: Prospective Cross-Sectional Study. J Med Internet Res. 22(2).
28. Furmonavičius, T. (2004). Su sveikata susijusios gyvenimo kokybėstyrimų metodologiniai aspektai. Medicina. 40(6).
29. Ghaffarilaleh, G., Ghaffarilaleh, V., Sanamno, Z. ir Kamalifard, M. (2019). Yoga positively affected depression and blood pressure in women with premenstrual syndrome in a randomized controlled clinical trial. Complementary therapies in clinical practice, 34, 87–92.
30. Gonçalves, A. V., Makuch, M. Y., Setubal, M. S., Barros, N. F. ir Bahamondes, L. (2016). A Qualitative Study on the Practice of Yoga for Women with Pain-Associated Endometriosis. Journal of alternative and complementary medicine (New York, N.Y.), 22(12), 977–982.
31. Grybauskaitė, N. (2020). Dismenorėjos apraiškų ir gydymo ypatumai Lietuvos studenčių tarpe (magistro darbas). Kaunas: LSMU.
32. Guo, L., Kong, Z. ir Zhang, Y. (2019). Qigong-Based Therapy for Treating Adults with Major Depressive Disorder: A Meta-Analysis of Randomized Controlled Trials. International journal of environmental research and public health, 16(5), 826.
33. Guo, X., Zhou, B., Nishimura, T., Teramukai, S. ir Fukushima, M. (2008). Clinical effect of qigong practice on essential hypertension: a meta-analysis of randomized controlled trials. Journal of alternative and complementary medicine (New York, N.Y.), 14(1), 27–37.
34. Hackney, M.E., Wolf, S.L. (2013). Impact of Tai Chi Chu'an Practice on Balance and Mobility in Older Adults: An Integrative Review of 20 Years of Research. Journal of GERIATRIC Physical Therapy, 1-9.
35. Hailemeskel, S., Demissie, A. ir Assefa, N. (2016). Primary dysmenorrhea magnitude, associated risk factors, and its effect on academic performance: evidence from female university students in Ethiopia. Int J Womens Health. 8, 489-496.
36. Hui, P.N., Wan, M., Chan, W.K., Yung, P.M.B. (2006). An Evaluation of Two Behavioral Rehabilitation Programs, Qigong Versus Progressive Relaxation, in Improving the Quality of Life in Cardiac Patients. The Journal of Alternative and Complementary Medicine, 12(4), 373-378.
37. Iacovides, S., Avidon, I. ir Baker, F. (2015). What we know about primary dysmenorrhea today: a critical review. Hum Reprod Update, 21(6), p. 762-78.
38. Jang, H. S. ir Lee, M. S. (2004). Effects of qi therapy (external qigong ) on premenstrual syndrome: a randomized placebo-controlled study. Journal of alternative and complementary medicine (New York, N.Y.), 10(3), 456–462.
39. Jievaltienė, G. (2006). Dismenorėja sutrikdo gyvenimo ritmą. Farmacija ir laikas, 8.
40. Ju, H., Jones, M. ir Mishra, G. (2014). The prevalence and risk factors of dysmenorrhea. Epidemiologic reviews, 36, 104–113.
41. Jurcău, R.N., Jurcău, I.M., Rozsnyai, R.A. ir Colceriu, N. (2019). A brief analysis of the relationship between QiGong and stress. Health, Sports & Rehabilitation Medicine, 20(1), 39–41.
42. Kaduskar, P. ir Suryanarayana, K. M. (2015). Yoga: An endocrine therapy. Indian journal of endocrinology and metabolism, 19(3), 437–438.
43. Kannan, P., Claydon, L.S. (2014). Some physiotherapy treatments may relieve menstrual pain in women with primary dysmenorrhea: a systematic review. J Physiother. Mar, 60(1), 13-21.
44. Khadka, R., Paudel, B. H., Majhi, S., Shrestha, N., Regmi, M. C., Chhetri, S., Das, A., Sharma, D., Gautam ir V., Karki, P. (2013). Yogic practices can increase estrogen and progesterone levels and heart rate variability in peri-menopausal women. In 37th Congress of IUPS. Birmingham, UK, IUPS, PCA264.
45. Kim S. D. (2019). Yoga for menstrual pain in primary dysmenorrhea: A meta-analysis of randomized controlled trials. Complementary therapies in clinical practice, 36, 94–99.
46. Klein, P. J., Baumgarden, J. ir Schneider, R. (2019). Qigong and Tai Chi as Therapeutic Exercise: Survey of Systematic Reviews and Meta-Analyses Addressing Physical Health Conditions. Alternative therapies in health and medicine, 25(5), 48–53.
47. Kriščiūnas, A. (2014). Reabilitacijos pagrindai. Vitae Litera, Kaunas.
48. Krutulytė, D., Varaneckienė, L. (2020). Pirminės dismenorėjos įtaka su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. Visuomenės sveikata, gyvenimo kokybei. Visuomenės sveikata, 30(3), p. 31-34.
49. Kuang, A. K., Chen, J. L. ir Lu, Y. R. (1989). Changes of the sex hormones in female type II diabetics, coronary heart disease, essential hypertension and its relations with kidney deficiency, cardiovascular complications and efficacy of traditional Chinese medicine or qigong treatment. Chung Hsi I Chieh Ho Tsa Chih. 9(6).
50. Kuphal, G.J. (2017). Dysmenorrhea. In Integrative Medicine (p.569-577). E-book.
51. Latthe, P. M., Champaneria, R. ir Khan, K. S. (2011). Dysmenorrhoea. BMJ clinical evidence, 2011, 0813.
52. Leal, D. (2015). Estudio epidemiologico de los factores de riesgo psicologicos y de comportamiento de la dismenorrea. Universidade de Santiago del Compostela.
53. LeBlanc, V. ir Cox, M. (2017). Interpretation of the point-biserial correlation coefficient in the context of a school examination. The Quantitative Methods for Psychology. 13, 46–56.
54. Lee, M. S., Huh, H. J., Jeong, S. M., Lee, H. S., Ryu, H., Park, J. H., Chung, H. T. ir Woo, W. H. (2003). Effects of Qigong on immune cells. The American journal of Chinese medicine, 31(2), 327–335.
55. Lee, M. S., Kim, M. K., ir Lee, Y. H. (2005). Effects of Qi-therapy (external Qigong) on cardiac autonomic tone: a randomized placebo controlled study. The International journal of neuroscience, 115(9), 1345–1350.
56. Lee, M. S., Lee, M. S., Kim, H. J. ir Moon, S. R. (2003). Qigong reduced blood pressure and catecholamine levels of patients with essential hypertension. The International journal of neuroscience, 113(12), 1691–1701.
57. Lee, M. S., Rim, Y. H., Jeong, D. M., Kim, M. K., Joo, M. C. ir Shin, S. H. (2005). Nonlinear analysis of heart rate variability during Qi therapy (external Qigong). The American journal of Chinese medicine, 33(4), 579–588.
58. Lee, M.S., Kang, C.W. Ryu, H. ir Moon S.R. (2004) Endocrine And Immune Effects Of Qi-Training. International Journal Of Neuroscience. 114(4), 529-537.
59. Lim, S. A. ir Cheong, K. J. (2015). Regular Yoga Practice Improves Antioxidant Status, Immune Function, and Stress Hormone Releases in Young Healthy People: A Randomized, Double-Blind, Controlled Pilot Study. Journal of alternative and complementary medicine (New York, N.Y.), 21(9), 530–538.
60. Lins, L. ir Carvalho, F. M. (2016). SF-36 total score as a single measure of health-related quality of life: Scoping review. SAGE open medicine, 4.
61. Liu, X., Miller, Y. D., Burton, N. W. ir Brown, W. J. (2010). A preliminary study of the effects of Tai Chi and Qigong medical exercise on indicators of metabolic syndrome, glycaemic control, health-related quality of life, and psychological health in adults with elevated blood glucose. British journal of sports medicine, 44(10), 704–709.
62. Ma, Y.X., Ma, L.X., Liu, X.L., Ma, Y.X., Lv, K., Wang, D., Liu, J.P., Xing, J.M., Cao, H.J., Gao, S.Z. ir Zhu, J. (2010). A comparative study on the immediate effects of electroacupuncture at Sanyinjiao (SP6), Xuanzhong (GB39) and a non-meridian point, on menstrual pain and uterine arterial blood flow, in primary dysmenorrhea patients. Pain Med. 11(10).
63. Marjoribanks, J., Ayeleke, R. O., Farquhar, C. ir Proctor, M. (2015). Nonsteroidal anti-inflammatory drugs for dysmenorrhoea. The Cochrane database of systematic reviews. 7).
64. Matos, L.C., Sousa, C.M., Goncalves, M., Gabriel, J., Machado, J., Greten ir H.J. (2015). Qigong as a Traditional Vegetative Biofeedback Therapy: Long-Term Conditioning of Physiological Mind-Body Effects. BioMed Research International, Article ID 531789.
65. McGovern, C. E. ir Cheung, C. (2018). Yoga and Quality of Life in Women with Primary Dysmenorrhea: A Systematic Review. Journal of midwifery & women's health, 63(4), 470–482.
66. Myles, P.S., Myles, D.B., Galagher, W., Boyd, D., Chew, C., MacDonald, N. ir Dennis, A. (2017). Measuring acute postoperative pain using the visual analog scale: the minimal clinically important difference and patient acceptable symptom state. British Journal of Anaesthesia., 118(3), 424 – 429.
67. Nagy, H. ir Khan, M. (2021). Dysmenorrhea. In StatPearls. StatPearls Publishing.
68. Ng, B. H., ir Tsang, H. W. (2009). Psychophysiological outcomes of health qigong for chronic conditions: a systematic review. Psychophysiology, 46(2), 257–269.
69. Nidhi, R., Padmalatha, V., Nagarathna, R. ir Amritanshu, R. (2013). Effects of a holistic yoga program on endocrine parameters in adolescents with polycystic ovarian syndrome: a randomized controlled trial. Journal of alternative and complementary medicine (New York, N.Y.), 19(2), 153–160.
70. Northrup, Ch. (2010). Women's Bodies, Women's Wisdom: Creating Physical and Emotional Health and Healing.
71. Ortiz, M.I., Cortés-Márquez, S.K., Romero-Quezada, L.C., Murguía-Cánovas, G., Jaramillo-Díaz, A.P. (2015). Effect of a physiotherapy program in women with primary dysmenorrhea. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol., Nov, 24-29.
72. Park, J. E., Hong, S., Lee, M., Park, T., Kang, K., Jung, H., Shin, K. M., Liu, Y., Shin, M., ir Choi, S. M. (2014). Randomized, controlled trial of qigong for treatment of prehypertension and mild essential hypertension. Alternative therapies in health and medicine, 20(4), 21–30.
73. Pembury Smith, M. Q. R. ir Ruxton, G. D. (2020). Effective use of the McNemar test. Behavioral Ecology and Sociobiology, 74(11), 133.
74. Polat, A., Celik, H., Gurates, B., Kaya, D., Nalbant, M., Kavak, E. ir Hanay, F. (2009). Prevalence of primary dysmenorrhea in young adult female university students. Arch Gynecol Obstet. Apr, 279(4), 13-21.
75. Poss, B. My Stress Scale. Prieiga per internetą: https://lessonpix.com/materials/3975188/My+Stress+Scale
76. Proctor, M. ir Farquhar, C. (2006). Diagnosis and management of dysmenorrhoea. BMJ (Clinical research ed.), 332(7550), 1134–1138.
77. Quick, F., Mohammad-Alizadeh-Charandabi, S. ir Mirghafourvand, M. (2019). Primary dysmenorrhea with and without premenstrual syndrome: variation in quality of life over menstrual phases. Quality of life research : an international journal of quality of life aspects of treatment, care and rehabilitation, 28(1), 99–107.
78. Quin, Y.W., Ji, H.W., Chen, J.L., Li, H.Q. (1997). Thermography applied acupuncture and qi-gong. 19th Thermosense: An international conference on thermal sensing and imaging diagnostic applications, 3056, 270-274.
79. Račytė, E. (2018). Klasikinio masažo su levandų eteriniu aliejumi poveikis skausmui esant pirminei dismenorėjai (bakalauro darbas). Panevėžys: Panevėžio kolegija.
80. Rakhshaee Z. (2011). Effect of three yoga poses (cobra, cat and fish poses) in women with primary dysmenorrhea: a randomized clinical trial. Journal of pediatric and adolescent gynecology, 24(4), 192–196.
81. Rani, M., Singh, U., Agrawal, G. G., Natu, S. M., Kala, S., Ghildiyal, A., ir Srivastava, N. (2013). Impact of Yoga Nidra on menstrual abnormalities in females of reproductive age. Journal of alternative and complementary medicine (New York, N.Y.), 19(12), 925–929.
82. Rashidi Fakari, F., Simbar, M., Tahmasebi, G., Ebadi, A., Rashidi Fakari, F., Nasiri, M. et al. (2021). Efficacy of Working Ability, Location, Intensity, Days of Pain, Dysmenorrhea (WaLIDD) and Verbal Rating Scale (Pain and Drug) in Diagnosing and Predicting Severity of Dysmenorrhea among Adolescents: A Comparative Study. J Obstet Gynecol Cancer Res. 6(2), 81-86.
83. Reips, U.D., Funke, F. (2008). Interval-level measurement with visual analogue scales in internet-based research: VAS generator. Behavior Research Methods. 40 (3), 699-704.
84. Sancier K. M. (2003). Electrodermal measurements for monitoring the effects of a qigong workshop. Journal of alternative and complementary medicine (New York, N.Y.), 9(2), 235–241.
85. Sancier, K.M, Holman, D. (2004). Commentary: Multifaceted Health Benefits of Medical Qigong. The Journal of Alternative and Complementary Medicine, 10(1), 163-165.
86. Sancier, K.M. (1999). Therapeutic Benefits of Qigong Exercises in Combination with Drugs. The Journal of Alternative and Complementary Medicine, 5(4), 383-389.
87. Sanfilippo, J. ir Erb, T. (2008). Evaluation and management of dysmenorrhea in adolescents. Clinical obstetrics and gynecology, 51(2), 257–267.
88. Shapiro, S. S. ir Wilk, M. B. (1965). An Analysis of Variance Test for Normality (Complete Samples). Biometrika, 52(3/4), 591–611.
89. Shinnick, P. (2006). Qigong: Where Dit It Come From? Where Does It Fit in Science? What Are the Advances? The Journal of Alternative and Complementary Medicine, 12(4), 351-353.
90. Shirvani, M.A., Motahari-Tabari, N. ir Alipour, A. (2017). Use of ginger versus stretching exercises for the treatment of primary dysmenorrhea: a randomized controlled trial. J Integr Med. Jul, 15(4).
91. Šilgalienė, M. (2015). Dismenorėjos paplitimo, rizikos veiksnių, farmakoterapijos ir savigydos įvertinimas (magistro darbas). Kaunas: LSMU.
92. Simsek Kucukkelepce, D., Unver, H., Nacar, G. ir Tashan, S. T. (2021). The effects of acupressure and yoga for coping with premenstrual syndromes on premenstrual symptoms and quality of life. Complementary therapies in clinical practice, 42, 101282.
93. Smelson, D., Chen, K. W., Ziedonis, D., Andes, K., Lennox, A., Callahan, L., Rodrigues, S. ir Eisenberg, D. (2013). A pilot study of Qigong for reducing cocaine craving early in recovery. Journal of alternative and complementary medicine (New York, N.Y.), 19(2), 97–101.
94. Spearman Rank Correlation Coefficient. (2008). In The Concise Encyclopedia of Statistics (pp. 502–505). Springer New York.
95. Stenlund, T., Algren, C., Lindahl, B., Burell, G., Steinholz, K., Eglund, C., Nilsson, L., Knutsson, A., Birgander, L.S. (2009). Cognitively Oriented Behavioral Rehabilitation in Combination with Qigong for Patients on Long-Term Sick Leave Because of Burnout: REST – a Randomized Clinical Trial. International Journal of Behavioral Medicine, 16:294-303.
96. Sučylaitė, J., Kavaliauskienė, G., Radžiuvienė, R, Jacikevičius K. ir Radzevičienė, E. (2017). Reabilitacijos krypties mokslinių darbų rengimas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
97. Teherán, A. A., Piñeros, L. G., Pulido, F. ir Mejía Guatibonza, M. C. (2018). WaLIDD score, a new tool to diagnose dysmenorrhea and predict medical leave in university students. International journal of women's health, 10, 35–45.
98. Tsai S. Y. (2016). Effect of Yoga Exercise on Premenstrual Symptoms among Female Employees in Taiwan. International journal of environmental research and public health, 13(7), 721.
99. Tu, C.H., Niddam, D.M. ir Hsien, J.C. (2013). FUnktional and Structural Brain Asterations Associated with Menstrual Pain. In Menstrual Cycle. Nova Sience Publishers.
100. Uttley, J. (2019). Power Analysis, Sample Size, and Assessment of Statistical Assumptions—Improving the Evidential Value of Lighting Research. LEUKOS, 15(2–3), 143–162.
101. Vaghela, N., Mishra, D., Sheth, M. ir Dani, V. B. (2019). To compare the effects of aerobic exercise and yoga on Premenstrual syndrome. Journal of education and health promotion, 8, 199.
102. Vera, F. M., Manzaneque, J. M., Rodríguez, F. M., Vadillo, M., Navajas, F., Heiniger, A. I., Pérez, V. ir Blanca, M. J. (2019). Assessment of hormonal parameters and psychological well-being in healthy subjects after a Taoist qigong program: An exploratory study. Scandinavian journal of psychology, 60(1), 43–49.
103. Vergeer, I. (2019). Trends in Yoga, Tai Chi, and Qigong Use: Differentiations Between Practices and the Need for Dialogue and Diffusion. American Journal of Public Health, 109(5), 662-663.
104. Vilčinskaitė, D.S. (2018). Mastalgijos ir migrenos ryšys su dismenorėja. Mastalgijos pasireiškimo ir prevencijos ypatumai tarp reprodukcinio amžiaus moterų Lietuvoje. In Studentų mokslinės veiklos 70 konferencija, 2018m. gegužės 18-25d.: pranešimų tezės. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
105. Walther, A., Lacker, T. J. ir Ehlert, U. (2018). Everybody was Kung-Fu fighting-The beneficial effects of Tai Chi Qigong and self-defense Kung-Fu training on psychological and endocrine health in middle aged and older men. Complementary therapies in medicine, 36, 68–72.
106. Wang, C. W., Chan, C. H., Ho, R. T., Chan, J. S., Ng, S. M. ir Chan, C. L. (2014). Managing stress and anxiety through qigong exercise in healthy adults: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. BMC complementary and alternative medicine, 14, 8.
107. Wang, R., Wu, C., Zhao, Y. et al. (2008). Health related quality of life measured by SF-36: a population-based study in Shanghai, China. BMC Public Health. 8,292.
108. Wassom, D. J., Lyons, K. E., Pahwa, R. ir Liu, W. (2015). Qigong exercise may improve sleep quality and gait performance in Parkinson's disease: a pilot study. The International journal of neuroscience, 125(8), 578–584.
109. Wilcoxon, F. (1945). Individual Comparisons by Ranking Methods. Biometrics Bulletin, 1(6), 80–83.
110. Wilczyński, J. ir Półrola, P. (2015). Body posture and postural stability of people practicing qigong. Medical Studies/Studia Medyczne, 31(2), 115-121.
111. Wu, W. L., Lin, T. Y., Chu, I. H. ir Liang, J. M. (2015). The acute effects of yoga on cognitive measures for women with premenstrual syndrome. Journal of alternative and complementary medicine (New York, N.Y.), 21(6), 364–369.
112. Xu S. H. (1994). Psychophysiological reactions associated with qigong therapy. Chinese medical journal, 107(3), 230–233.
113. Yang, K. H., Kim, Y. H., ir Lee, M. S. (2005). Efficacy of Qi-therapy (external Qigong) for elderly people with chronic pain. The International journal of neuroscience, 115(7), 949–963.
114. Zhu, Y.X., Li, T., Fan, S.R., Liu, X.P., Liang Y.H. ir Liu, P. (2016). Health-related quality of life as measured with the Short-Form 36 (SF-36) questionnaire in patients with recurrent vulvovaginal candidiasis. Health Qual Life Outcomes. 14, 65.